Apsisprendimas skirtis – tikriausiai vienas sunkiausių sprendimų, kurį priima suaugęs žmogus. Bet kuris tai išgyvenęs patvirtins, kad skyrybos palieka ir vaikų, ir suaugusiųjų gyvenime metų metus trunkančius skaudulius.
Pigiausiais, greičiausias ir neskausmingiausias būdas
Apylinkių teismuose nemažą dalį sprendžiamų civilinių bylų sudaro šeimos bylos, iš kurių gana dažnos – santuokos nutraukimo bylos. Dauguma jų nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka – tai bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Ne išimtis ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų statistika. Per 2011 metus šiame apylinkės teisme buvo išnagrinėtos 483 santuokos nutraukimo bylos, iš kurių net 423 – santuokos nutraukimo bylos, asmenims pasirinkus supaprastintą civilinį procesą, t. y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu – tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas, kadangi jis yra pigiausias, greičiausias ir neskausmingiausias. Pigiausias, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tokiame procese tik labai retais atvejais pareiškėjams teisme atstovauja advokatai. Greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Neskausmingiausias, nes sutuoktiniai, patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tarpusavyje geranoriškai susitaria dėl visų klausimų, kurie turi būti išsprendžiami nutraukiant santuoką.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis gali būti keičiama
Nors abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką, tačiau pastarąjį santuokos nutraukimo procesą asmenys gali pasirinkti tik tuomet, kai yra visos tokiam santuokos nutraukimo būdui įstatymo keliamos sąlygos – nuo santuokos sudarymo praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs ir sudarę rašytinę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šioje sutartyje abu turėtų būti sulygę dėl nutraukiant santuoką išspęstinų klausimų, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo vienas kitam bei kitų turtinių teisių ir pareigų. Sutartį pareiškėjai pateikia teismui kartu su pareiškimu ir kitais reikalingais dokumentais.
Teismas ypatingąja teisena savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir šią į sprendimo turinį įtraukiamą sutuoktinių pateiktą sutartį, jei ji neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių, teisėtų interesų.
Minėta sutartis nėra statiška. Išimtiniais atvejais įstatymas numato tokios sutarties, nors ji ir santuokos nutraukimo momentu atspindėjo tikrąją sutuoktinių valią bei jos vykdymo perspektyvas, galimus sąlygų pakeitimus ateityje abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio prašymu, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (pvz., vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad tuomet galimi sutarties pakeitimai tik tokių trunkamojo vykdymo sąlygų, kuriomis išsprendžiami klausimai dėl sutuoktinio išlaikymo, dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pvz., nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), nepilnamečio išlaikymo nustatytos formos ir dydžio (pvz., vaikas sunkiai suserga ir kt.).
Jei buvę sutuoktiniai dėl tokių pakeitimų sutaria, problemų nekyla, tačiau jiems nesutariant tenka kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Tuomet procesas būna ilgesnis ir daug sudėtingesnis už pradinį procesą, kurio metu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padalinto bendro turto klausimas ateityje nebegali būti keliamas, nes šių sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Be to, turtas yra teisinės apyvartos objektas, todėl keičiant atitinkamas sutarties sąlygas gali būti pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai.
Išimtinis atvejis, kai sutarties sąlygos, susijusios su turto padalijimu, gali būti keičiamos, – jei vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą, todėl šis turtas buvo neįtrauktas į sutartį ir liko nepadalintas.
Sutartį derėtų aptarti atsakingai ir skrupulingai
Atsižvelgdami į supaprastinto proceso patogumą, siekdami vienintelio tikslo – kuo greičiau nutraukti santuoką, kartais net smulkiai ir išsamiai neaptarę visų santuokos nutraukimo pasekmių aspektų, pareiškėjai pernelyg skubotai renkasi santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu būdą. Neretai sutuoktiniai nesikreipia patarimo į kvalifikuotus teisininkus, advokatus ir patys sudaro sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuomet ir nutinka, kad sutartis būna sudaroma neapdairiai, skubotai. Nors sutartimi sutuoktiniai tarpusavyje sprendžia labai svarbius, jautrius klausimus, dažnai jie neįvertina šio dokumento vykdymo galimybių ar jo nevykdymo pasekmių ateityje.
Kartais dėl sutarties sudarymo konsultacijos ar jos parengimo į teisininkus ar advokatus kreipiasi vienas iš sutuoktinių. Tuomet pasitaiko, kad sutartyje išdėstytos nuostatos yra kur kas palankesnės būtent jam, bet kitas sutuoktinis to nesuvokia ir sutartį vis dėlto pasirašo.
Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių: dėl stresinės situacijos ir neadekvataus sutarties sąlygų suvokimo, neįsigilinimo į jas, teisinių žinių stokos, teisinės kalbos nesupratimo ar tikintis, kad bus sąžiningai vykdomos su sutuoktiniu žodžiu aptartos kiekvieno jų teisės ir pareigos. Jei tam tikros sąlygos ar išlygos dėl sutarties vykdymo neįtrauktos į raštišką sutartį, ateityje dėl to gali kilti emocinių, finansinių, o galiausiai – teisinių problemų.
Teismas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą ir priimdamas sprendimą pareiškėjų prašymą tenkinti, – santuoką nutraukia, į sprendimą įtraukdamas pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Prieš ją patvirtindamas, teismas įsitikina, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, t. y. neprieštarauja įstatymui.
Pasitaiko atvejų, kad dėl pareiškėjų neapdairumo ar skubėjimo kai kurios sutarties sąlygos realiai neišreiškia kurio nors vieno pareiškėjo tikrosios valios, bet teismui pateikiama kaip tikrosios jų valios išraiškos forma ir patvirtinama bylos žodinio nagrinėjimo metu. Dėl to buvusiems sutuoktiniams ateityje gali kilti keblumų, kurie dažniausiai jautriai paliečia ir jų nepilnamečius vaikus, net nesusijusius su tokios sutarties sudarymo procesu.
Teisinės skubotumo pasekmės
Tad kokios ateityje gali kilti problemos dėl neatsakingai sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties? Pagal savo pobūdį jos gali būti skirstomos į emocines, fizines, finansines, o galiausiai iš pastarųjų dviejų kylančias ir teisines.
Pastarosios problemos kartais kyla sprendimui dar nespėjus įsiteisėti, t. y. nepasibaigus įstatymo numatytam sprendimo apskundimo apeliacine tvarka 30 dienų terminui. Vienas iš sutuoktinių susivokia, kad dėl savo emocinės būsenos ištuokos metu pasirašė tokią sutartį, kurios tam tikros sąlygos neatitinka tikrosios jo valios išraiškos. Pasitaiko, kad teisininkų padedamas pareiškėjas išsiaiškina, kad sudarydamas tokią sutartį galbūt dėl teisinio neišprusimo ar kitų priežasčių (pvz., žodinio sutuoktinių susitarimo dėl tam tikrų sutarties sąlygų, kurios neįtrauktos į sutartį) buvo sąmoningai suklaidintas sutuoktinio ar pasirašė paskubomis, gerai neįsiskaitęs bei neišsiaiškinęs sutarties sąlygų turinio.
Dažniausiai kyla nepasitenkinimas dėl sąlygų, apibrėžiančių vaikų išlaikymo formą, dydį ir turto padalijimą. Į šiuos klausimus teismas nesikiša, jei tik nėra pažeidžiamas įstatymu saugomas viešasis interesas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos teismo neįpareigoja tikrinti pareiškėjų nurodyto bendro turto kiekio ir vertės bei pareiškėjų reikalavimo jį padalinti atitinkamai pagal jų susitarimą, ar sutartyje nurodytas dalintinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei teismui nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo.
Išnagrinėta byla grįžta į teismą
Teismų praktika rodo, kad vienas iš pareiškėjų, nesutikdamas dėl kai kurių sutarties, jau patvirtintos teismo sprendimu, punktų, nors jie įrašyti pačių sutuoktinių bendra valia ir sutarimu, dar neįsiteisėjus sprendimui kreipiasi į apeliacinės instancijos teismą. Šis, nustatęs, kad sutuoktiniai nėra bendrai sutarę dėl šių ginčytinų klausimų, sprendimą panaikina ir bylą grąžina sprendimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Tuomet procesas užsitęsia, pabrangsta, nes asmuo jau pasitelkia ir advokato pagalbą.
Kur kas dažniau vienas iš buvusių sutuoktinių jau po sprendimo įsiteisėjimo kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šis procesas galimas tik esant įstatyme numatytiems pagrindams, kurių sąrašas yra baigtinis.
Kaip rodo teismų praktika, dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylose yra kreipiamasi dažniausia remiantis šiais pagrindais: naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, kuriam nors iš buvusių sutuoktinių nebuvo žinoma apie dalintiną bendrą turtą, kuris santuokos nutraukimo metu liko nepadalintas) arba kai šalis mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (pavyzdžiui, išsprendžiant turto padalijimo bei nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus), kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Tokį prašymą nagrinėja sprendimą priėmęs pirmosios instancijos, t. y. apylinkės teismas. Tik nustatęs esant proceso atnaujinimo pagrindams, pareiškėjui nepraleidus įstatyme numatytų prašymo padavimo terminų, teismas gali nuspręsti atnaujinti procesą.
Procesas gali tęstis kelerius metus
Teismų praktika rodo, kad proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos neretai pasiekia net ir kasacinę instanciją – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Maždaug pusę tokių bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuomet teismų maratonas tarp buvusių sutuoktinių prasideda iš naujo ir gali tęstis net kelerius metus.
Tačiau reikia pažymėti, jog įstatymas imperatyviai nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę.
Nutinka ir taip, kad teismo patvirtintas sutartis vėliau bandoma nuginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (pavyzdžiui, kaip sudarytas dėl suklydimo, apgaulės ir kt.), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liudija, kad teismo patvirtintai sutuoktinių sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių netaikomos Civilinio kodekso pirmosios knygos II dalies normos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar niekiniais.
Pareiškėjai, nutraukę santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. gera abipuse valia, nesant ginčo, dar neįsiteisėjus teismo sprendimui ar po šio įsiteisėjimo praėjus net keleriems metams, gali vėl įsisukti į daug nervų ir finansinių išteklių pareikalausiančią teismų karuselę. Impulsu tam gali būti ne tik iš esmės pasikeitusios objektyvios aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), bet ir subjektyvus faktorius – pareiškėjų skubotai, neatsakingai, neįvertinant ateities perspektyvų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri jau jos sudarymo metu realiai netenkina kurio nors sutuoktinio interesų, lūkesčių, neatitinka tam tikrų jos punktų vykdymo galimybių ir t. t.
Tam, kad ateityje išvengtų tokių problemų, sutuoktiniai, apsisprendę abipusiu sutarimu nutraukti santuoką, visų pirma turėtų labai kruopščiai ir atsakingai pasirūpinti santuokos pasekmių sutarties sudarymu, t. y. ne tik pasinaudoti teismo internetinėje svetainėje esančia tokios sutarties pavyzdine forma, bet svarbiausia – didžiausią dėmesį sutelkti į sutarties turinį, kuris turi atitikti tikrąją abiejų sutarties šalių valią ir jos vykdymo perspektyvas ateityje.
Šiuo atveju itin pravers profesionalių teisininkų pagalba. Apsisprendus tokia pagalba pasinaudoti, į nešališką profesionalų teisininką patartina kreiptis kartu abiems sutuoktiniams.
kriminalai.com
šaltinis: PMAT info.