Kovo mėnesio viduryje į Policijos departamentą kreipėsi Švietimo ir mokslo ministerija su prašymu ieškoti mokyklų nelankančių vaikų. Tačiau nei Policijos veiklos įstatyme, nei kituose įstatymuose policijai nėra pavesta užtikrinti ir vykdyti mokyklos nelankančių mokinių (vaikų) ieškojimo ir aiškintis to priežastis.
Išanalizavęs galiojantį teisinį reglamentavimą šioje srityje, pažymime, kad valstybė mokinių (vaiko) teisių apsaugos funkciją perdavusi savivaldybėms. Savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai – vaiko teisių apsaugos skyriai – pagrindinės institucijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos politikos priemones ir užtikrinančios vaiko teisių apsaugą savivaldybių, kuriose jos veikia, teritorijose.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 215 straipsnio „Kliudymas jaunimui mokytis“ pirmojoje dalyje nustatyta, kad tėvų arba juos atstovaujančių asmenų vengimas arba kliudymas leisti į mokyklą pagrindinio išsilavinimo neįgijusį jaunimą iki 16 metų, taip pat pareigūnų ar kitų asmenų kliudymas lankyti mokyklą tokiam jaunimui, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pažymėtina, kad, nagrinėti šiame straipsnyje numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas pavesta savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Policijos pareigūnai asmeniui, pažeidusiam šio straipsnio nuostatas, neturi teisės nei surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, nei nagrinėti ar skirti administracines nuobaudas, nes tai turi atlikti savivaldybės vykdomosios institucijos ir jų įgalioti pareigūnai.
Teritorinės policijos įstaigos, kiekvienais metais ieško apie 2300 dingusių be žinios asmenų, iš jų vidutiniškai 900 nepilnamečių. Kiekvieną kartą gavus duomenis, dingusių asmenų paiešką pagal kompetencijai priskirtas paieškos kategorijas vykdo ir kriminalinės, ir viešosios policijos padaliniai. Dingusių asmenų, ypač nepilnamečių, paieškai skiriamos didelės policijos pajėgos, kiekvienu atveju turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Kaip rodo praktika, didžiausia problema yra į užsienį išvykusios socialinės rizikos šeimos ar su vienu iš tėvų į užsienį išvykę vaikai, tačiau tai negali būti įvardijama kaip vaiko dingimas, net jeigu mokinys (vaikas) nelanko mokyklos.
Konstatuotina, kad vaikai, kurių gyvenamoji vieta užsienyje su tėvais nėra žinoma švietimo ir socialinės apsaugos institucijoms, patenka į socialinės apsaugos sferą, bet nepatenka į dingusių be žinios asmenų, dėl kurių dingimo turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, kategoriją. Todėl skelbti tokių asmenų nacionalinės, tuo labiau tarptautinės paieškos nėra pagrindo. Europos Sąjungoje asmenų judėjimo laisvė, darbo bei gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė nėra ribojama, todėl bet kokie svarstymai skelbti vaiko, nelankančio mokyklos ir patenkančio į socialinės apsaugos sferą, paiešką būtų nesuprantami.
Lietuvos policija vykdo paiešką tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau paslaugų, susijusių su asmenų buvimo vietos nustatymu, nei fiziniams, nei juridiniams asmenims policija neteikia. Vaiko paieška galima tik esant teisiniam pagrindui, kai vaikui kyla pavojus, vaikas gali tapti nusikaltimo auka arba kai yra daroma nusikalstama ar kita veika nepilnamečio asmens atžvilgiu.
Norėtume apkreipti dėmesį, kad policijos pareigūnų naudojimas mokyklų nelankantiems mokiniams ieškoti ir nelankymo priežastims aiškintis būtų vertintinas kaip policijai nebūdingų funkcijų vykdymas, tai pareikalautų papildomų finansinių išlaidų ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau patikiname, kad jeigu vietos savivaldybės administracijos švietimo padalinių darbuotojai kreipsis į teritorines policijos įstaigas dėl jų turimos informacijos, ši informacija teisės aktų nustatyta tvarka bus pateikiama.
kriminalai.com
šaltinis: Policijos departamento info.