Balandžio 12 d. Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XP-1041(5). Priimtu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu pirmiausia siekiama išplėsti įstatymo taikymo sritį ir reglamentuoti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, bet ir kitos paskirties pastatų – asmeninio naudojimo, rekreacinės, kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, šių bendrijų valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Viena esminių šio įstatymo naujovių – įtvirtinama nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, ir kurios yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, būti jos nariu ir įgyvendinti papildomas iš narystės bendrijoje kylančias teises. Be to, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valią.
Taip pat įstatyme įtvirtinama, kad bendriją gali steigti tik tie butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, t. y. tik tie, kurie iš tikrųjų turi kažką bendro, t. y. pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektus, tokius kaip žemės sklypas, vietiniai inžineriniai tinklai ir kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, kurie visi yra išdėstyti priimtame įstatyme.
Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais – net keliolika daugiabučių namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių susirinkimo institutas – bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus – įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Svarbu paminėti, kad šie įgaliotiniai neturės laisvo mandato, t. y. kiekvienu konkrečiu klausimu turės atsiklausti jų atstovaujamųjų nuomonės ir, balsuodami įgaliotinių susirinkime, turės vadovautis daugumos jų atstovaujamųjų bendrijos narių nuomone.
Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku (vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį „iš šalies“, t. y. tokį, kuris neturi buto ar kitos patalpos tame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, tada bendrijoje turės būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba ir valdybos nariais galės būti tik fiziniai asmenys, turintys butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija.
Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai vykdančius bendrijos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą. Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt.
Priimtas įstatymas bus taikomas iki šio įstatymo įsteigtoms ir įregistruotoms daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, tačiau šios bendrijos turės per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderinti su šio įstatymo reikalavimais.
kriminalai.com
šaltinis: LRS info.