Nuo š. m. balandžio 12 dienos verslo priežiūros institucijos, vykdydamos patikrinimus, jau naudoja 39 kontrolinius klausimynus 17-oje sričių. Naudojant kontrolinius klausimynus šiandien atliekama 23 proc. patikrinimų.
„Praėjusių metų pabaigoje skelbėme, kad pradėti taikyti pirmieji kontroliniai klausimynai, suteikiantys daugiau aiškumo ir skaidrumo, o šiandien jau esame netoli pusiaukelės. Mūsų tikslas ambicingas – iki š. m. spalio 1 d. pasiekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. visų patikrinimų būtų atliekama pagal kontrolinius klausimynus. Šie kontroliniai klausimynai bus taikomi devynių didžiausių šalies verslo priežiūros institucijų, atliekančių 76 proc. visų patikrinimų, veikloje“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.
Pasak ūkio ministro, kontrolinių klausimynų taikymas gerina verslo sąlygas, nes verslininkai turi galimybę aiškiai žinoti reikalavimų turinį, taip pat, kurie reikalavimai yra esminiai ir už kurių nesilaikymą gali būti nubaustas.
„Klausimynai leidžia verslininkui geriau suvokti teisės aktų reikalavimų esme, nustatyti, kas tikrai svarbiausia šiuose reikalavimuos. Inspektorius gi gali koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nešvaistyti laiko nereikšmingiems dalykams. Tai užtikrina susikalbėjimą, o dar svarbiau – verslo priežiūros tikslų geresnį pasiekimą. Tačiau kol kas esami klausimynai dar toli gražu nėra tokie, kokie turėtų būti. Labai svarbu, kad juose iš tiesų būtų išgryninti svarbiausi reikalavimai verslui pagal atskiras sritis, jie būtų suprantami ir patogiai prieinami kiekvienam verslininkui. Patys verslininkai taip pat turi reikalauti iš prižiūrėtojų naudoti šiuos klausimynus ir jei mato, kad juose įvardinti reikalavimai yra neadekvatūs – aktyviai siūlyti juos tobulinti“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Iš gaunamų verslo atstovų atsiliepimų, matome, kad jie palaiko kontrolinių klausimynų iniciatyvą bei ragina įtvirtinti jų taikymo praktiką. Todėl sieksime, kad institucijos ne tik rengtų naujus kontrolinius klausimynus, tačiau ir realiai vykdytų patikrinimus pagal juos.“, – sako R. Žylius.
Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovo Mindaugo Beišio, kontroliniai klausimynai leidžia geriau suprasti, ko iš jų nori tikrintojai, tuo pačiu verčia susimąstyti pačius tikrintojus apie reikalavimų pagrįstumą, jų pateikimo aiškumą. Tai priemonė, leidžianti užmegzti konstruktyvų dialogą apie tai, kas svarbiausia abiems pusėms.
„Kirpėjai ir grožio srities specialistai visada už naujoves, kurios duoda abipusę naudą – paslaugos teikėjui ir paslaugos gavėjui. Kaip klausimynai tarnaus ir kokia iš jų nauda bus, matysime tik po kurio laiko, visos naujovės sunkiai skinasi kelią mūsų šalyje. Jei tik klausimynai palengvins mums visiems darbą, apibrėždami kas už ką atsakingas ir bent kiek palengvins visas patikros procedūras – tai mes tik už, norėtųsi kad tai netaptų dar viena nefunkcionuojančia naujove, nenešančia naudos, bet ir kenkiančia verslui“, – sako Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Kontrolinis klausimynas – tai verslo priežiūrą atliekančios institucijos dokumentas, sudarytas iš kontrolinių klausimų, leidžiančių patikrinti, ar tam tikroje srityje laikomasi svarbiausių teisės aktų reikalavimų.
2011 m. gruodžio mėn. priežiūros institucijų vadovų įsakymais buvo patvirtinti pirmieji 7 kontroliniai klausimynai, nuo 2012 m. sausio mėn. – dar 4 kontroliniai klausimynai. Šiandien kontroliniai klausimynai jau naudojami tikrinant nedideles viešojo maitinimo įmones, nedideles mažmenines prekybos įmones, kirpyklas ir grožio salonus, autoservisus, statybos įmones ir statybininkus, miškininkystės įmones ir pan. Visus kontrolinius klausimynus galima rasti čia.
Siekiant, kad kontroliniai klausimynai taptų tobulesni, Ūkio ministerija ragina verslo atstovus aktyviai tiekti pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų kontrolinių klausimynų el. paštu versloprieziura@ukmin.lt.
kriminalai.com
šaltinis: TM info.