Bėgimas iš namų – Ar tai maišto išraiška?
Šiais metais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) dirba intensiviai. Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnai ieškojo 13 iš namų išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių panevėžiečių. Jų paieškos bylų analizė atskleidė, kad dažniausiai iš namų bėga 13-15 metų amžiaus vaikai. Jauniausiam bėgliui buvo tik 10 metų. Pastebima, kad iš namų bėga vis jaunesni vaikai, daugiau mergaičių nei berniukų. Yra ir nuolatinių bėglių.
Kiekvienas atvejis – unikalus
Aiškindamiesi bėgimo iš namų priežastis, pareigūnai sužino skirtingas tokio poelgio priežastis ir teigia, kad kiekvienas atvejis unikalus. Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė, turinti daug darbo patirties, teigia: „Paauglystė – labai sudėtingas laikotarpis, kurį kiekvienas vaikas išgyvena skirtingai. Paauglys išgyvena fizinius pokyčius, kurie jam kelia nerimą. Nežinomybė skatina konfliktines situacijas, agresyvų arba destruktyvų elgesį, kartais – depresiją. Dažniausiai vaikai iš namų bėga protestuodami prieš tėvų auklėjimo formas, jų gyvenimo būdą, arba norėdami atkreipti į save tėvų dėmesį, kai tėvai neranda laiko pabendrauti arba netinkamai bendrauja“.
Vaiko vieta šeimoje
Kol vaikas mažas, šeimoje juo daugiau rūpinamasi, su juo žaidžiama, atsakoma į jo klausimus kodėl. Vaikui pradėjus lankyti darželį, visos bendravimo problemos atitenka auklėtojai. Jai tenka išklausyti ir atsakyti ne į vieno ar dviejų kodėlčiukų klausimus. O kur dar pamokėlės, darbeliai, piešiniai, renginiai?.. Parėjęs iš darželio, vaikas vėl lieka vienas – mama užimta namų ruoša, tėtis – televizoriumi, vyresnieji broliai ar seserys – pamokų ruoša, kompiuteriu, draugais. Bėgliai, paklausti, kokia mamos ar tėčio prieš miegą paskaityta pasaka labiausiai patiko, jie tyli arba tiesiai išrėžia: „Niekas neskaitė, pavargę, neturi laiko…“ Laiko atsiranda tik ištikus bėdai. Ar tada galima tikėtis nuoširdaus ir atviro paauglio pokalbio? Kai rūpesčiuose ir darbuose paskendę tėvai vis mažiau dėmesio skiria savo vaikams, vaikų laisvė praranda ribas. Neretai parai ar kelioms vaikai pabėga iš namų siekdami išvengti atsakomybės už savo elgesį, bijodami galimos bausmės, negalėdami pakelti baimės, pykčio, gėdos jausmų, norėdami atkeršyti tėvams ir taip išreikšdami savo nepriklausomybę.
„Ar toks bėgimas taps įpročiu, – sako D. Žiaugrienė. – priklauso nuo to, kaip tėvai elgsis. Jei supras, kad tokio vaiko elgesio priežastis yra jų santykiai su vaiku, artimo bendravimo stoka, bandys padėtį taisyti, analizuos pabėgimo priežastis, tikėtina, kad kitą kartą vaikas rinksis kitą elgesio būdą. Jei taikys tik bausmę ir nesistengs suprasti, toks vaiko elgesys gali kartotis ir tapti problemų sprendimo būdu.“ Pareigūnė teigia, kad tėvams svarbu būti dėmesingiems, laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį. Jei vaikas tapo apatiškas, liūdnas, uždaresnis, tai ženklas, kad jis turi sunkumų. Vadinasi, būtina kalbėtis, skatinti atsiverti, pasidalyti bėdomis ir jausmais. Tai nelengva. Tėvai turi būti kantrūs, valdyti savo emocijas. Jei šeima nepajėgia susitvarkyti su savo problemomis, būtina kreiptis pagalbos. Pagalba reikalinga abiem pusėms – ir vaikui, ir tėvams.
Dingusiojo ieškojimas
Gavę pranešimą apie dingusį nepilnametį, pareigūnai paiešką pradeda nedelsdami. Kartais bėglys surandamas labai greitai, kartais paieška trunka ilgiau. Paieška palengvėja, jei tėvai žino, kur gyvena vaiko draugai, su kuo jis artimai bendrauja. Pasitaiko atvejų, kai iš namų pabėgę vaikai naktį praleidžia daugiabučių laiptinėse, rūsiuose, kai šilta, net gamtoje. Deja, vis dažnesni atvejai, kai tėvai negali pareigūnams apibūdinti vaiko draugų, nežino, su kuo jie draugauja. Stebina tėvų, kurių atžalos parsiveda į namus draugą ar draugę pernakvoti, abejingumas – retas kuris pasidomi, ar atsivesto draugo tėvai žino, kad jis nenakvos namie, nepaskambina ir nepasidomi, ar tikrai savo atžalai leido miegoti pas draugą.
Apie pabėgusius nepilnamečius pareigūnai praneša Vaikų teisių apsaugos skyriui. Sistemingai iš namų bėgantys vaikai svarstomi Vaiko gerovės komisijoje. Ji taiko įvairias poveikio priemones, gali būti skiriama griežčiausia priemonė – uždarymas į Vaikų socializacijos centrą.
Dažniausia iš namų…
Pastebima, kad dažniausiai iš namų bėga vaikai iš nepilnų šeimų, kur vaiką augina viena mama, arba iš šeimų, kuriose gyvena sugyventinis. Matyt, nepilnamečiai, bėgdami iš namų, maištauja prieš pasikeitimus šeimoje, mano, kad, atėjus sugyventiniui, mama dar mažiau dėmesio skirs savo sūnui ar dukrai, bijo, kad svetimas žmogus jį skriaus ir kt. Tokiems vaikams būtina psichologo pagalba, o pirmiausia – nuoširdūs mamos pokalbiai, padėsiantys paruošti vaiką jo laukiantiems pasikeitimams.
kriminalai.com
šaltinis: Panevėžio aps. VPK info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.