Druskininkuose antradienį prasideda XVII-oji Lietuvos bei Lietuvos vyriausiųjų sienos įgaliotinių konferencija. Be joje numatomų svarstyti aktualių klausimų, renginio metu bus pasirašomas istorinis dokumentas – valstybių sienos padėties pirmojo bendrojo patikrinimo baigiamasis protokolas.
Dvi dienas vyksiančio renginio metu Lietuvos sienos su Lenkija vyriausiasis įgaliotinis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Vainius Butinas aktualiausius bendradarbiavimo klausimus aptars su Lenkijos vyriausiuoju sienos su Lietuva įgaliotiniu Sienos apsaugos tarnybos vyriausiuoju komendantu brigados generolu Dominiku Traču (Dominik Tracz).
Numatoma, kad renginio metu V. Butinas ir D. Tračas įvertins padėtį prie bendros sienos, čia fiksuojamas tendencijas ir grėsmes, taip pat aptars pernai rugsėjo viduryje vykusioje analogiškoje konferencijoje Lenkijoje pasiektų susitarimų įgyvendinimą.
Abiejų šalių pasieniečiai kaip pagrindines grėsmes prie Lietuvos ir Lenkijos sienos įvardija organizuotą ir neorganizuotą nelegalią migraciją iš aukštos migracijos rizikos valstybių, organizuotą tabako gaminių kontrabandą į Lenkiją ir Vakarų Europoje vogtų transporto priemonių gabenimą į Lietuvą.
Vyriausieji Lietuvos ir Lenkijos sienos įgaliotiniai XVII-osios konferencijos metu taip pat aptars dabartinį sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir jo perspektyvas.
Kartą per metus paeiliui Lietuvoje ir Lenkijoje susitinkantys šalių vyriausieji sienos įgaliotiniai nagrinėja ir sprendžia problemas, susijusias su svarbiais įvykiais pasienyje, kai sprendimas viršija sienos įgaliotinių kompetenciją. Pagrindinis vyriausiųjų sienos įgaliotinių darbo tikslas – užtikrinti saugumą ir tvarką Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, įvertinant valstybės sienos kontrolės problemas ir imantis bendrų veiksmų, iškilus aktualiems klausimams.
Šios konferencijos metu abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas Valentinas Novikovas bei Lenkijos sienos apsaugos tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento viršininko pavaduotoja Magdalena Surmač (Magdalena Surmacz) – pasirašys istorinį dokumentą, t. y. Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos padėties pirmojo bendrojo patikrinimo baigiamąjį protokolą. Šis pasirašymas padės tašką oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos sienos dokumentaciją.
1996-ųjų kovą buvo pasirašyta tarpvalstybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, kuri įpareigojo kompetentingas abiejų šalių institucijas parengti sienos dokumentaciją. Pirmas Lietuvos ir Lenkijos sienos komisijos posėdis 1999 m. įvyko Varšuvoje, o po penkerių metų abi valstybės reikiamus dokumentus baigė rengti, tačiau negalėjo jų pasirašyti. To priežastis – nebuvo galutinai įteisinti trišaliai sienos sankirtos taškai: Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – ties Maros upe Lazdijų rajone bei Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – Vištytyje, Vilkaviškio rajone.
Lietuvos ir Lenkijos žinybų siekis ir pastangos įteisinti šiuos taškus realybe tapo 2012 m., kuomet su abi šalys su Baltarusija ir Rusija pasirašė reikiamus dokumentus.
Tiesa, dar prieš tai ir Lietuva, ir Lenkija turėjo iš naujo apžiūrėti ir įvertinti abiejų šalių sienos liniją ir parengti patikslintus žemėlapius, nes pasienyje įvyko nemažai infrastruktūros pasikeitimų abiem valstybėms tapus Europos Sąjungos bei Šengeno zerdvės narėmis – atsirado nauji keliai, nebeliko nuolat veikiančių pasienio kontrolės punktų ir pan.
Siena su Lenkija yra trumpiausia iš visų Lietuvos sienos ruožų su kaimyninėmis valstybėmis – jos ilgis yra104,3 km. Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nuolatiniai pasienio tikrinimai prie abiejų šalių, Šengeno erdvės narių, sienos nebevykdomi.
kriminalai.com
šaltinis: VSAT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.