Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos pareigūnais baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, netikrų dokumentų pagaminimo (pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 2 d.) bei kitų nusikalstamų veikų. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Daliai Mackevičienei surašius kaltinamąjį aktą, septynių tomų baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2012 m. vasarą 56 m. klaipėdietis V. N., veikdamas bendrininkų grupe su 46 m. kauniečiu R. N., vienoje Kauno advokatų kontoroje pagamino netikrus dokumentus, kurių pagrindu kaip neva teisėtas vienintelis klaipėdietiškos įmonės akcininkas pardavė svetimos, jam nepriklausančios įmonės akcijas bendrovei „R.D.“, tuo padarydamas daugiau nei 3 mln. litų žalą tikriesiems akcininkams.
R. N., neteisėtai tapęs įmonės direktoriumi, tęsdamas nusikalstamą veiką, pardavė bendrovės turtą (žemės sklypus bei pastatus Palangoje) dar kitai bendrovei. Įgyvendinti sudėtingą nusikalstamos veikos modelį pastariesiems asmenims padėjo dar du įtariamieji kauniečiai – 59 m. A. P. bei 46 m. G. G. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti ne tik jiems, bet ir dviems juridiniams asmenims – R. N. bei A. P. valdomoms uždariosioms akcinėms bendrovėms.
„Specialioje literatūroje tokio staigaus neteisėto ir įžūlaus įmonių užvaldymo būdai, siekiant pasisavinti likvidžius įmonės išteklius, vadinami „reideryste“. Šios veikos apima ne tik fizinius įmonės užvaldymo veiksmus, bet ir teisinių priemonių (instrumentų) panaudojimą tam, kad per labai trumpą laiką būtų perimtas įmonės turtas. Todėl šalinant „reiderių“ padarytą žalą vien baudžiamojo persekiojimo nepakanka. Nukentėjusiajai įmonei teks ir civilinio proceso tvarka siekti neteisėtų „laikinos“ vadovybės sprendimų panaikinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros praktikoje tai, ko gero, pirma tokio pobūdžio teismui perduota byla“, – sako Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.
Priminsime, kad šis nusikaltimas išaiškėjo, kai tikroji klaipėdiečių bendrovės direktorė, sužinojusi, kad jos valdoma įmonė pateko į svetimų žmonių rankas, kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas vieno kaltinamojo – keturis kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas teisto klaipėdiečio V. N. atžvilgiu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pačių prokurorų iniciatyva byla buvo sugrąžinta į prokuratūrą ir papildyta naujais kaltinimais, baudžiamojon atsakomybėn patraukti dar trys fiziniai bei du juridiniai asmenys.
Už sukčiavimą, apgaulės būdu panaikinant didelės vertės turtinę prievolę, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.
kriminalai.com
šaltinis: Klaipėdos apygardos prokuratūros info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.