[flagallery gid=181 name=Gallery]
Pirmadienį į vieną iš Vilniuje esančių „Statoil“ degalinių įvažiavęs automobilis, iš kurio virste virto dūmai, sukėlė degalinės darbuotojus, gaisrininkus bei saugos tarnybą ant kojų. „Statoil‘‘ darbuotojams teko gesinti automobilį bei jo keleivį, taip pat pasirūpinti į degalinę užsukusių klientų evakuacija. Laimei, toks išbandymas degalinės darbuotojams teko gaisro gesinimo pratybų metu, kurios surengtos vykdant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM bei „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ gaisrinės saugos projektą degalinėse.
„Šis projektas – vienas didžiausių civilinės saugos srityje. Birželio mėnesį baigėsi pirmasis jo etapas, kai degalinių darbuotojams buvo rengiami teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Dabar prasidėjo antrasis etapas, kuriuo siekiama praktiškai pasitikrinti, ką išmokome. Siekiame, kad tai nebūtų eiliniai mokymai, kad mūsų darbuotojai tikrai mokėtų gesinti gaisrus degalinėse. Juk tokios situacijos, kai į degalinę užsuka degantis automobilis – nors ir retos, tačiau realios. Degalinėse gaisro pavojus vertinamas labai rimtai, todėl darbuotojų pasirengimas suvaldyti tokias ekstremaliąsias situacijas būtinas,“ – prieš prasidedant pratyboms sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva” generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.
Pratybų metu į „Statoil“ degalinę įvažiavo automobilis, iš kurio rūko dūmai. Gaisro židinys buvo po variklio kapotu. Iš automobilio iššokus degančiam keleiviui, vienas degalinės darbuotojas puolė jį gesinti nedegiu audeklu, tuo tarpu kitas, iškvietęs gaisrininkus ir apsaugos tarnybą, bėgo gesinti automobilio. Po poros minučių atvykusi apsaugos tarnybos komanda užblokavo įvažiavimą į degalinę ir evakavo klientus, o gaisrininkai perėmė automobilio gesinimo darbus.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininko Kęstučio Aginto, stebėjusio šias pratybas, pernai Lietuvoje transporto priemonėse kilo daugiau kaip 1,1 tūkst. gaisrų, šiemet per šešis mėnesius – 512. Nuo 2004 m. Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo apie 21 transporto priemonių gaisras. „Net ir nedidelis gaisras degalinėje gali išplisti labai greitai. Kaip greitai į jį bus sureaguota, labai priklauso nuo degalinių darbuotojų pasirengimo. Dažniausiai automobiliai užsidega dėl elektros instaliacijų gedimų, kiek rečiau – kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimų. Norėdami išvengti gaisrų, vairuotojai turėtų nuolatos rūpintis automobilio saugumu. Svarbiausia, kad jie turėtų gesintuvą, tačiau jeigu jis guli mašinoje 10 metų netikrintas, naudos iš jo nebus. Didžiausia problema yra ta, kad žmonės nesirūpina savo saugumu“, – sakė K. Agintas.
UAB „Gaisriniai tyrimai“ projektų vadovas Vytautas Valaitis papasakojo, kaip elgtis užsidegus automobiliui: „Pagrindinis priešas kilus gaisrui yra stresas ir nežinojimas kaip elgtis. Jeigu užsidegė automobilis, išjungus jo variklį ir ištraukus iš spynelės raktą pirmiausia reikia surasti variklio gaubto atidarymo rankenėlę ir gaubtui atšokus į tarpelį gesintuvu purkšti miltelių. Metalui kiek ataušus, užsidėjus apsaugines pirštines reikia surasti rankenėlę gaubtui atidengti ir viena ranka lėtai keliant gaubtą, kita gesinti ugnį. Atidengus gaubtą gesintuvu reikia purkšti ten, kur liepsnoja ugnis. Kad dėl trumpojo elektros jungimosi nekiltų naujas gaisras, jį užgesinus reikia išjungti akumuliatorių“.
Pasak V. Valaičio, dažniausia klaida – kai baiminamasi atidaryti gaubtą ir gesintuvu pradedama purkšti ant gaubto viršaus arba ugnis pradedama gesinti iš apačios. „Tokiose situacijose norisi viską padaryti greitai, tačiau skubėjimas neretai pakiša koją – vairuotojai supanikuoja ir neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia,“ sakė jis. V. Valaičio nuomone, pratybos degalinėje pavyko.
Gaisrinės saugos mokymai „Statoil“ degalinėse prasidėjo metų pradžioje ir vyko keliais etapais. Pirmiausia 400 darbuotojų įgijo teorinių žinių apie gaisrų kilimo priežastis, prevenciją, tinkamą elgesį užsiliepsnojus automobiliui bei praktiškai mokėsi gesinti įvairių tipų gaisrus, vėliau jie savo žinias pasitikrino pratybose, kurių metu buvo imituojami gaisro atvejai. Iš pradžių gaisrus pradeda gesinti darbuotojai, vėliau prisijungia pagalbos prašymą gavę konkretų rajoną saugantys ugniagesiai gelbėtojai. Planuojama, jog į pratybas įsitrauks apie 70 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Tai puiki proga pasitikrinti, kaip darbuotojams ir ugniagesiams sekasi ekstremaliąsias situacijas spręsti kartu.
Projekto metu visi partneriai vyko į Oslo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą semtis naudingos patirties iš kolegų Norvegijoje. Šiam apie 400 tūkst. litų vertės gaisrinės saugos mokymų projektui 90 proc. lėšų skiria Norvegijos vyriausybės fondas „Norway Grants“ ir „Innovation Norway“, likusius 10 proc. investuoja „Statoil Fuel & Retail Lietuva“.
kriminalai.com
šaltinis: PAGD info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.