Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės perduotą nusikaltimų vaikui, šeimai ir žmogaus sveikatai baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pripažino panevėžietį J. V. kaltu dėl nesunkaus nepilnametės sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl tėvo neatsargumo (emocinio smurto) ir nubaudė 25 minimalių gyvenimo lygių – trijų tūkstančių 250 litų bauda.
Valstybės kaltintoja prokurorė Kristina Ulienė siūlė kaltinamąjį nubausti griežčiau, t. y. paskirti dvigubai didesnę – 50 minimalių gyvenimo lygių – šešių tūkstančių 500 litų baudą, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vienerius metus prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.
Nuteistajam priteistas devynių tūkstančių litų civilinis ieškinys neturtinės žalos nukentėjusiajai, taip pat teks atlyginti pusantro tūkstančio litų nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą – jos motinai.
„Teisinėje praktikoje įrodyti asmens kaltę dėl santykių šeimoje, kai piktnaudžiaujama tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, emociškai trikdant žmoną arba kitą artimą šeimos narį, yra sudėtinga. Emocinė prievarta – juk ne įvykis, jos palikti randai nematomi, nes vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas, trikdymas dėl žeminimo, gąsdinimo ir bausmių yra ilgalaikių santykių atvejai. Paprastai kaltinamasis nenori pripažinti savo netinkamo elgesio su sutuoktine ir vaiku,“- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorė Kristina Ulienė.
Šioje vienoje retesnių teisminėje praktikoje, bet gyvenime dažnai pasitaikančių panašių situacijų byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie kartais išgerti nevengiančio tėvo netinkamą ir agresyvų elgesį šeimoje, smurtavimą prieš žmoną vaiko akivaizdoje, jų orumo žeminimą ir įžeidinėjimą.
Pasak prokurorės Kristinos Ulienės, tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. V. psichotraumuojančią situaciją nukentėjusiąja pripažintai mergaitei sukėlė savo agresyviu ir smurtinio pobūdžio elgesiu, kuris dažniausiai buvo nukreiptas tiesiogiai prieš vaiko motiną, o ne prieš pačią nepilnametę. Dėl tėvo veiksmų dukros psichika buvo veikiama netiesiogiai, t.y. jai matant, jo žalingas elgesys vertintinas ateities požiūriu. Todėl tokie J. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Tėvas matė dukros reakciją į jo elgesį ir girdėjo prašymus nevartoti alkoholio, nesmurtauti prieš mamą, nebūti agresyviam ir netriukšmauti. Tačiau ir suprasdamas, kad smurtaudamas daro pavojingas šeimos aplinkai ir vaiko emocinei brandai veikas, tėvas savaip ir klaidingai suvokė daromos veikos reikšmę ir pateisino savo elgesį. Nors tėvas nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teismas, ištyręs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios dukros ir jos motinos parodymais ir juos atmesti, nes juos patvirtino liudytojai, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
kriminalai.com
šaltinis: Panevėžio apygardos prokuratūros info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.