Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo 15,6 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 71 gyventojas (pernai per tą patį laikotarpį – 80), o 97 gyventojai (103) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 10 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 1 gaisras, pasiglemžęs 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 57 žmonių gyvybes (tarp jų 2 vaikų), 49 transporto priemones, 293 pastatus, 429 gyvūnus.
Miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 51. Devyni žmonės žuvo Vilniaus rajone, 5 – Vilniuje, po 4 – Alytaus ir Šiaulių rajonuose, po 3 – Kėdainių, Prienų, Raseinių, Utenos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose bei Kaune. 23 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 16 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, o 15 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 1900 arba 42,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių 2,8 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 23,5 proc. 863 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 19,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 54 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 2,6 proc. Be to, 358 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,0 proc.), 305 kartus liepsnojo transporto priemonės (6,8 proc.), 31 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,69 proc.).
Miestuose užgesinta 2510 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1961. Ugnis sunaikino 98 pastatus, 88 transporto priemones, 924 tonas pašarų, 3401 kv. m gyvenamojo ploto ir 5404 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (44,3 proc.), žolės, ražienų deginimas (9,0 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,8 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,4 proc.), neatsargus rūkymas (2,6 proc.). Be to, įregistruoti 177 padegimai (4,0 proc.), o 668 gaisrų (14,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Statistika liudija, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse žūsta 2,5 karto daugiau žmonių negu miestuose. Ugniagesiai prašo gyventojų dar atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių ir mažamečių vaikų bei nedeginti pernykštės žolės.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 1948 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 2,0 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 760 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 687 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje. 164 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 38 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 25 žuvusiųjų kūnus. 154 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 31 skenduolį bei išgelbėjo 10 gyventojų. Ugniagesiai gelbėtojai 50 kartų likvidavo cheminius incidentus, 63 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 39 kartus rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 70 gyventojų, tarp jų ir 6 vaikus.
kriminalai.com
šaltinis: PAGD info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.