Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad dalis Lietuvos dziudo federacijos (toliau – LDF) vykdomojo komiteto 2010 m. kovo 24 d. nutarimo (toliau – Nutarimas) nuostatų, susijusių su sportininkų įtraukimo į Lietuvos rinktines bei jų dalyvavimo LDF vykdomose varžybose apribojimais, prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymui.
LVAT, vertindamas Nutarimo dalies, kuria nutarta neleisti LDF nariams, dziudo sportininkams dalyvauti sambo, alyš (imtynių už diržų) ir kuraš varžybose bei visų amžiaus grupių LDF nacionalinių rinktinių nariams dalyvauti sambo, alyš, kuraš federacijų varžybose iš anksto nesuderinus raštiškai su LDF, teisėtumą, akcentavo, jog šie nurodymai yra nustatyti tik Lietuvos dziudo federacijos nariams sporto klubams bei jų vienijamiems dziudo sportininkams. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog formuluodama tokio pobūdžio nurodymus, LDF įgyvendino jai suteiktą teisę savarankiškai tvarkyti savo reikalus ir veikti įgyvendinant asociacijos steigimo dokumentuose nurodytus tikslus. Nagrinėjamu atveju, anot LVAT, nebuvo nustatyta sąlygų, pateisinančių galimą intervenciją į paminėtą LDF veiklą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje taip pat pabrėžė, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymu LDF, kaip pripažintai nacionalinei sporto šakos – dziudo – federacijai, yra pavestos ir tam tikros funkcijos, kurios negali būti vertinamos kaip skirtos tik jos narių bendrų poreikių bei interesų atitinkamoje srityje tenkinimui. Todėl vertindamas su šių funkcijų įgyvendinimu susijusius LDF veiksmus bei sprendimus, teismas turi žymiai platesnę diskrecijos teisę.
Vertindamas Nutarime suformuluotą imperatyvią taisyklę, pagal kurią atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys sportininkai, tarifikuoti sambo grupėse, neįtraukiami į Lietuvos rinktines, LVAT pažymėjo, jog toks sprendimas negrindžiamas jokiomis aplinkybėmis, susijusiomis su šių asmenų rezultatais atitinkamos sporto šakos srityje, jų meistriškumo šioje sporto šakoje lygiu ir pan. Atsižvelgdama į tai, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šią taisyklę laikė neatitinkančia Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 1 bei 5 punktuose įtvirtintų lygiateisiškumo bei nešališkumo principų ir pripažino prieštaraujančia Kūno kultūros ir sporto įstatymo 4 straipsniui. Anot LVAT, paminėta taisyklė taip pat nevertintina kaip tinkama ir būtina priemonė siekiant LDF tikslų užtikrinti dziudo sporto šakos plėtrą, ją plėtoti bei saugoti, siekiant išvengti neigiamos kitų sporto šakų įtakos. Todėl ji pripažinta prieštaraujančia ir konstituciniam proporcingumo principui, kaip vienam iš teisinės valstybės principo elementų.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog sportininkui sudalyvavus sambo, alyš ar kuraš varžybose, jo diskvalifikavimas metams ar visam laikui, yra neproporcinga priemonė siekiant LDF tikslų, kadangi akivaizdžiai per daug riboja tokių sportininkų galimybes dalyvauti atitinkamose šios federacijos Lietuvoje rengiamose (organizuojamose) varžybose, čempionatuose ar kituose renginiuose, siekti juose geresnių sporto rezultatų. Atsižvelgiant į tai, Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios paminėtą diskvalifikavimą, pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam proporcingumo principui ir Kūno kultūros ir sporto įstatymui.
kriminalai.com
šaltinis: LVAT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.