Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 14 d. priimtoje nutartyje pateikė išaiškinimą, kaip turi būti nustatoma statybos rangos darbų kaina, kai rangovas su atsakovu jos sutartyje nenurodė. Šiuo atveju pagal įstatymą laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
UAB „Salgesta“ kreipėsi į teismą, prašydama iš UAB „Big Stone“ priteisti skolą ir palūkanas, nes užsakovas nesumokėjo už viešbutyje atliktus statybos rangos. Pagal sutartį šalys buvo susitarusios patvirtinti lokalines sąmatas ir jose nustatyti numatomų darbų apimtis bei jų kainą, tačiau to nepadarė, nes kilo ginčas. Už atliktus darbus užsakovas iš dalies mokėjo pagal jam pateiktus atliktų statybos rangos darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras.
LAT, palikdamas galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, pabrėžė, kad kai sutartyje nenustatyta statybos rangos darbų kaina, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kitais kriterijais.
Vykstant ginčui dėl statybos rangos darbų kainos nustatymo, užsakovas, pasisakydamas dėl darbuotojų darbo užmokesčio lėšų, kurios turi būti atlyginamos rangovui, nurodė, kad nustatant statybos rangos darbų kainą turi būti remiamasi faktiškai darbuotojams sumokėtomis darbo užmokesčio sumomis. LAT atmetė tokius argumentus ir nurodė, kad atlyginant šias rangovo patirtas išlaidas, turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne faktiškai išleistos lėšos. Teismas sprendė, kad tokiais atvejais teismas, nustatydamas statybos rangos darbų kainą, vadovaujasi skaičiuojamosiomis darbo užmokesčio kainomis, o rangovo iš to konkrečiu atveju gauta ekonomija pagal įstatymą priklauso jam. Ši teisė išlieka ir tais atvejais, kai, šalims nesusitarus dėl statybos rangos darbų kainos, ją nustato teismas.
Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės statybos rangos darbų kainai nustatyti ir teismai vadovavosi antrosios, pakartotinės ekspertizės išvadomis. Kadangi pagal pirmąją ekspertizę nustatytos darbų kainos skyrėsi nuo darbų kainų, nustatytų pakartotinės ekspertizės metu, kasatorius teigė, jog darbų kainą būtų pagrįsta skaičiuoti imant pirminės ir pakartotinės ekspertizės išvadose nurodytą šių darbų kainos vidurkį. LAT atmetė tokius argumentus nurodydamas, kad kiekvienas iš ekspertų aktų turi būti individualiai įvertintas ir yra pagrindo remtis tuo iš jų, kuriame skaičiavimai yra pagrįsti, išsamūs ir tikslūs.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
kriminalai.com
šaltinis: LAT info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.