Pastebėta, kad vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nukenčia žmonės dėl taip vadinamų „telefoninių“ sukčių, kurie pasinaudoja žmonių patiklumu ir, naudodamiesi mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, išvilioja nemažas pinigų sumas. Situacija: Jums paskambinęs nepažįstamas asmuo praneša, kad Jūsų šeimos narys ar artimas giminaitis pateko į nelaimę (pvz., avariją) ir reikalauja sumokėti pinigus, kad būtų išvengta nemalonumų su policija ar pan. Sukčiai prašo atnešti pinigus į nurodytą vietą arba patys atvažiuoja jų paimti. Nors apie panašius nutikimus jau yra girdėję, žmonės vis dar patiki panašiomis apgavystėmis ir patenka į sukčių pinkles. Ar esate tikri, kad Jūsų vaikai, tėvai, seneliai niekada nepadarys panašios klaidos?
2012 metų sausio–lapkričio mėnesiais Utenos apskrityje dėl sukčiavimo užregistruota 111 nusikalstamų veikų (Utenos rajone – 37), pernai per tą patį laikotarpį – 149 (Utenos rajone – 67).
Štai keletas patarimų, kaip reikėtų išvengti „telefoninių“ sukčių:
- įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo);
- neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų;
- patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą ir įsitikinkite ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba;
- jeigu tikrai Jūsų artimą ištiko nelaimė, susitikite su juo;
- jeigu Jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite ar šis numeris teisingas;
- neperdavinėkite pinigų per tarpininkus;
- nepervedinėkite pinigų į nurodytas sąskaitas bankuose;
- neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus;
- reikalaukite, kad pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą;
- neatidarykite durų nepažįstamiems žmonėms, kurie prisitaiko įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais, kol nepatikrinote jų dokumentų ir neįsitikinote, kas iš tiesų Jus aplankė.
„Telefoniniai“ sukčiai siaučia ne tik Lietuvoje. Dėl panašių apgavysčių nukenčia ir kitų šalių piliečiai, o sukčiavimo metodai plinta iš vienos valstybės į kitą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, „telefoniniai“ sukčiai apmulkina vidutiniškai vieną iš 60-ties pasirinktų aukų. Nebūk viena iš jų!
Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir sukčiai – nuolat sugalvojama vis naujų sukčiavimo būdų, o patiklūs gyventojai patenka į sukčių pinkles ir patiria didelių nuostolių. Daug žmonių nukentėjo siekdami įsigyti prekes pagal internetiniuose portaluose esančius skelbimus. Už norimą įsigyti prekę (automobilį, mobiliojo ryšio telefoną, drabužius) pardavėjui buvo pervesta dalis ar visi pinigai, tačiau prekės negautos. Padaugėjo žmonių, nukentėjusių nuo sukčių, kurie apgaule išviliojo jų elektroninės bankininkystės duomenis. Šiais atvejais buvo skambinama fiksuoto ryšio telefonu ir, prisistačius banko darbuotoju, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar policijos pareigūnu, išgaunami elektroninės bankininkystės prisijungimo kodai bei slaptažodžiai. Jais pasinaudojus, iš sąskaitų buvo paimti pinigai arba iš greitųjų kreditų bendrovių – paskolos apgautųjų vardu. Yra asmenų, nukentėjusių, kai sukčiai pasinaudojo jų pamestomis ar kitaip prarastomis banko mokėjimo kortelėmis, prarastu asmens tapatybės dokumentu, vairuotojo pažymėjimu. Šiais atvejais žmogaus vardu buvo sudarytos sutartys dėl daiktų įsigijimo ar paslaugų teikimo. Taip pat žmonės nukentėjo ir tais atvejais, kai į jų namus atvykusios moterys prisistatė banko darbuotojomis, kurios paprašė parodyti namuose turimus pinigus, nes esą būtina sutikrinti jų numerius, ir tuos pinigus pasisavino, kai nepažįstamieji pažadėjo įdarbinti užsienyje ir jiems už šią paslaugą buvo pervesti pinigai, kai socialiniuose tinkluose buvo paviešinti elektroninės bankininkystės kodai…
2012 metų sausio–lapkričio mėnesiais Utenos rajone dėl neteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimo užregistruota 41 nusikalstama veika, pernai per tą patį laikotarpį – 24.
Primename, kad gyventojai būtų ypač budrūs ir niekuomet neteiktų su savo sąskaitomis ir prisijungimu prie interneto banko susijusios informacijos telefonu – PIN kodų, slaptažodžių. Tai yra svarbi asmeninė informacija, kuri reikalinga sąskaitų savininkui identifikuoti ir ji turi išlikti konfidenciali, žinoma, tik banko paslaugomis besinaudojantiems klientams.
„Facebook“ – socialinis tinklapis, kuriuo pastaruoju metu naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Naudodamiesi šia svetaine, vartotojai mato tik savo pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją, todėl mano, jog gali drąsiai ja pasitikėti. Deja, kartais gali ir suklysti.
Vienas iš sukčių apgavystės būdų – prisidengus „Facebook“ draugų vardu siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą pinigų sumą. Užfiksuotas atvejis, kuomet moteris gavo žinutę į socialinį tinklapį „Facebook“, jog jos draugei reikalinga finansinė pagalba. Žinutėje buvo prašoma paskolinti atitinkamą pinigų sumą, kuriuos reikia pervesti į kito asmens banko sąskaitą. Moteris sutiko paskolinti draugei pinigus ir pervedė juos į nurodytą sąskaitą. Tik vėliau, susisiekusi su drauge, suprato, jog buvo apgauta. Pagrindinis apsisaugojimo nuo „Facebook“ sukčių atakų būdas – nepasitikėti niekuo.
Policija pataria atsargiai vertinti įvairias siūlomas paslaugas, prašymus. Ypatingai atsargiai reikėtų vertinti gautas žinutes, reikalaujančias pateikti slaptažodžius ar asmeninius duomenis.
Tikimės, kad ši informacija įsitvirtins kiekvieno jį perskaičiusiojo sąmonėje ir sukčiams liks vis mažiau galimybių ką nors įvilioti į savo nusikalstamos veiklos tinklus.
kriminalai.com
šaltinis: Utenos aps. VPK info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.