Jam patikėtą didelės vertės bendrovės turtą, per 100 tūkst. litų, pasisavinęs buvęs tos įmonės vadovas ir akcininkas turės sumokėti 150 MGL dydžio (19 500 litų) baudą. Tokį nuosprendį paskutinę praėjusių metų dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas nustatė, kad bendrovės „Vilranga“ direktoriumi dirbęs vilnietis 37 metų D. G. laikotarpiu nuo 2008-ųjų gruodžio iki 2009-ųjų kovo neteisėtai savo turtu pavertė banko sąskaitoje buvusias įmonės pinigines lėšas. Tokiu būdu jis pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį bendrovės didelės vertės turtą – beveik 102 tūkst. litų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.
Turėdamas 70 proc. šios įmonės akcijų bei pagal notaro patvirtintą įgaliojimą teisėtai valdyti likusias akcijas, D. G. suorganizavo jų visų pardavimą M. K. bei šio asmens paskyrimą įmonės vadovu. Tai darė, žinodamas, kad M. K. įmonės akcijų neįgis, buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, antspaudo ir turto neperims.
2008-ųjų gruodį D. G. pagamino keletą netikrų dokumentų – išankstinį susitarimą dėl neva įsipareigojimo pasirašyti bendrovės akcijų, kurių kaina yra 130 tūkst. litų, pirkimo-pardavimo sutartį, fiktyvią visų įmonės akcijų pardavimo M. K. už 10 tūkst. litų sutartį, šios bendrovės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, neva tariamam naujajam direktoriui perduodant antspaudą ir dokumentus. Taip pat buvo suklastotas bendrovės visuotinio akcininkų susitarimo sprendimas, neva jis, D. G., nuo 2008 m. gruodžio 2 d. atleidžiamas iš „Vilrangos“ direktoriaus pareigų.
Tokiu būdu klastodamas dokumentus ir sudaręs tariamai teisėtą, neva M. K. vadovaujamos įmonės veiklos įvaizdį, D. G. ir toliau pats tęsė jos veiklą, pasisavindamas šios bendrovės pinigines lėšas.
Panaudojęs netikrą dokumentą – įgaliojimą, neva jam suteikiantį teisę atstovauti bendrovei gaunant pinigus, savo parašu bei „Vilrangos“ antspaudu patvirtinęs banko čekius bei mokėjimo nurodymus, D. G. per kelis kartus grynais pasiėmė ar į savo asmeninę sąskaitą pervedė bei savo turtu pavertė šiai įmonei priklausančias pinigines lėšas – beveik 102 tūkst. Litų.
Teisme D. G. iš esmės prisipažino pasisavinęs pinigus, bet neigė klastojęs dokumentus (BK 300 str.1 d.). Tikino labai gailysis, taip elgdamasis neva nesupratęs, jog daro nusikaltimą.
„Baudžiamosios teisės teorijoje seniai nusistovėjo nuostata, kad nusikaltimai nuosavybei yra baigti nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu naudotis ar juo disponuoti, – rašoma teisėjo Stasio Lemežio priimtame nuosprendyje. – Šį nusikaltimą kaltinamasis baigė tada, kai paėmęs pinigus iš banko galėjo jais disponuoti, būdamas atsakingu už pinigų panaudojimą“.
Kaltinamasis D. G. negalėjo paaiškinti, kur išleido paimtus įmonei priklausančius pinigus. Jo tvirtinimas, neva bendrovės lėšos iš tikrųjų panaudojo šios įmonės reikmėms, teismo neįtikino. Tokios piniginės operacijos neužfiksuotos buhalterinėje apskaitoje, jų nepatvirtina kiti įrodymai, todėl nėra pagrindo paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. „Tačiau tai, kur minėti pinigai buvo panaudoti, D. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 183 str. reikšmės neturi, kadangi šie veiksmai buvo atlikti po to, kai svetimo turto pasisavinimas kaip nusikaltimas jau buvo baigtas“, – pabrėžiama paskelbtame nuosprendyje.
Atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą), teismas rado galimybę skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 str. 3 d.). D. G. pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (19 500 litų) dydžio bauda.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
kriminalai.com
šaltinis: KD info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.