Žemės ūkio paskirties sklypus nuomojantys savininkai skundžiasi, jog žemės nuomos sutartys saugo nuomininko interesus ir pamiršta žemės savininko teises. Tačiau sudėtingas biurokratinis aparatas atgraso savininkus nuo teisinės kovos prieš įstatymų suteikta galia piktnaudžiaujančius nuomininkus.
„Kartais nelabai sąžiningi ūkininkai sudarydami žemės paskirties sklypų nuomos sutartis naudojasi mažiau apie tokio tipo teisinius aspektus išmanačiais žmonėmis. Dažnai sutartys sudaromos taip, kad jas nutraukti galima tik „abipusiu šalių sutarimu“, tad jei nuomininkas patenkintas situacija, o nuomotojas lieka nuskriaustas – tai tik jo problema, – teigia žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Agro MT“ direktorius Marius Žutautas. – Taip pat jei sutartis sudaroma 10-25 metams ir kinta žemės sklypo nuomos rinkos kaina, nuomotojas praranda pinigų“.
Prieš keletą metų 80 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą Radviliškio rajone paveldėjęs Albinas pats net negalvojo ūkininkauti – sklypą penkeriems metams iš karto išnuomavo žemės ūkio bendrovei. Tačiau nuomos mokesčius bendrovė mokėjo tik pirmus metus.
Ponas Albinas su bendrovės vadovu susisiekti bandė beveik metus, tačiau nepavyko – vadovas arba sirgo, arba dirbo, arba atostogavo, arba telefonas būdavo išjungtas. Aštuntą dešimtį skaičiuojantis žemės sklypo savininkas teigė, jog dėl garbaus amžiaus pačiam nuvykti į Radviliškį jau sudėtinga.
„Sutartį nutraukti galima tik abipusiu susitarimu, taigi nepasitenkinimas nuomininku, kai šis net nesumoka pinigų už nuomą, gali būti sprendžiamas tik teismo keliu“, – pastebi pašnekovas.
Dailininku dirbęs Albinas prasitaria, kad senyvo amžiaus žmogui kreiptis į teismus yra per daug sudėtinga – nėra nei sveikatos, nei noro, nei teisinių žinių. „Be to, jaunesnė karta gal yra kiek ambicingesnė, o seni žmonės pratę konfliktus spręsti taikiai“, – tikina žemės sklypo savininkas.
Kliento interesus atstovavusios „Agro MT“ direktoriaus Mariaus Žutauto teigimu, su nuomininku taip pat bandyta tartis gražiuoju, buvo siunčiami pranešimai per notarą.
„Dėl sklypo nuomos sutarties nutraukimo problemų buvo mažiau, greitai padėjome surasti ir naują nuomininką. Tačiau su skolos gražinimu buvo sudėtinga – dėl 2010 metų skolos vyko teismo procesas, kurio metu nuomos mokesčiai buvo priteisti, planuotas teismas ir dėl 2011 metų nuomos skolos atlyginimo, tačiau pavyko susitarti gražiuoju“, – pastebi M. Žutautas.
„Patikėti visas atstovavimo teises svetimam žmogui nėra paprasta, tačiau visos šios istorijos pabaigoje džiaugiamės surizikavę – pinigus atgavome gana greitai, o ir biurokratinio aparato naštos ant savų pečių nereikėjo vilkti“, – tvirtina ponas Albinas.
M. Žutauto teigimu, ši ir kitos panašios bylos sudėtingos net įmonės teisininkams, todėl patirties su žemės ūkio paskirties sklypų nuoma neturintys žmonės turėtų konsultuotis su šios srities specialistais.
„Dažniausiai pagalbos kreipiasi užimti arba nelabai gerai įsigilinę į sudėtingas biurokratines vingrybes nuo nuomininkų nukentėję žemės savininkai. Tokiu atveju jiems pinigų atgavimo procedūra smarkiai palengvėja, nes reikia kreiptis tik į vieną teisininkus, skolų išieškotojus, regioninius vadybinkus ir analitikus turinčią instituciją, kuri jiems atstovauja“, – teigia „Agro MT“ direktorius Marius Žutautas.
kriminalai.com
šaltinis: „Komunikaciniai projektai“ info.