Migracijos departamentas, kaip įgaliotoji institucija, privalo organizuoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo, apklausų metu ir tuo atveju, kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užtikrina prieglobsčio prašytojo teisę į vertėją prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu ir nustato, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę į vertėją ir turi būti supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais jam suprantama kalba. Europos žmogaus teisių konvencija užtikrina teisę į veiksmingą teisinę gynybą, o valstybei neužtikrinus šios teisės įgyvendinimo, gali būti nustatytas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas. 2012 m. gegužės 28 d. Migracijos departamentas pradėjo įgyvendinti projektą „Prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimo užtikrinimas“, kurio tikslas – teikti antrines teisines ir netradicinių kalbų vertimo paslaugas prieglobsčio prašytojams. Šis projektas atitinka Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2011 m. programos veiksmą „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“.
Migracijos departamento atliktas tyrimas „Prieglobsčio prašytojų vertimo ir teisinių paslaugų poreikio analizė“ parodė, kad antrinių teisinių paslaugų poreikis yra didelis – 2010–2011 m. jis buvo maždaug 20 kartų didesnis nei pirminių teisinių paslaugų, šiomis teisinėmis paslaugomis pasinaudoja dauguma prieglobsčio prašytojų, kurių prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nebuvo patenkintas (2010 m. valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojo 154 prieglobsčio prašytojai, 2011 m. – 293, pirminės teisinės paslaugos 2010 m. buvo suteiktos 11 prieglobsčio prašytojų, antrinės teisinės paslaugos – 143, 2011 m. pirminės – 9, antrinės – 284 užsieniečiams).
Vertinant prieglobsčio prašytojų tendencijas (daugiausia trečiųjų šalių piliečių naudojasi netradicinių kalbų vertimo paslaugomis) ir suteiktų vertimo paslaugų statistiką, galima teigti, jog netradicinių kalbų vertimų paslaugų poreikis yra ir išliks didesnis nei tradicinių kalbų.
2011 m. 362 užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje buvo pateikti pirmą kartą, o 84 užsieniečiai, kuriuos Lietuva perėmė pagal Dublino reglamentą, taip pat kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl prieglobsčio suteikimo (per metus jų skaičius išaugo 2,1 karto). Didelį prieglobsčio prašymų skaičių lemia tai, kad dauguma neteisėtai į ES atvykusių asmenų, pateikdami prieglobsčio prašymą, siekia įteisinti ir pailginti savo buvimą ES.
1995 m. birželio 20 d. Europos Tarybos rezoliucijoje dėl minimalių garantijų prieglobsčio procedūrai pabrėžiama, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktos galimybės paaiškinti visas su prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Šioje rezoliucijoje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis turi gauti išsamią ir tikslią informaciją apie prieglobsčio procedūrą šalyje, prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu jiems suprantama kalba, taip pat turi teisę naudotis teisininko paslaugomis. Prieglobsčio prašytojui atvykus į šalį, jam turi būti suteikta informacija apie jo teises ir teisinę padėtį, institucijas, susijusias su prieglobsčio procedūra Lietuvoje. Jei asmuo neturi teisės naudotis prieglobsčiu, jis turi gauti informaciją apie tai, kodėl prieglobstis jam negali būti suteiktas, apie išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimybes ir procedūrą (savanoriško grįžimo programos, išsiuntimo lėšos, sulaikymas prieš išsiuntimą ir kt.).
Įgyvendinant projektą, 120 prieglobsčio prašytojų bus suteikta 150 antrinių teisinių paslaugų, o užtikrinant prieglobsčio prašytojų teisę naudotis nemokamomis vertėjų paslaugomis, tokiam pat skaičiui asmenų bus suteikta 120 netradicinių kalbų vertimo raštu ir žodžiu paslaugų. Europos pabėgėlių fondas šio projekto įgyvendinimą rems iki 2013 m. birželio 30 d.
kriminalai.com
šaltinis: MD info.