Birželio 20 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė ir pritarė Nacionalinio saugumo strategijos projektui. Dokumentas bus perduotas tvirtinti Seimo plenariniame posėdyje. Pasak strategijos projektą rengusiai tarpinstitucinei darbo grupei vadovaujančios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, tikimasi, kad Seimas dokumentą patvirtins dar šių metų pavasario sesijoje.
Dokumentas priimtas su Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pateiktomis pastabomis, principinės dokumento nuostatos išliko nepakitusios.
Parengta ir šiuo metu svarstoma strategija yra jau trečioji Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, pakeisianti nuo 2005 metų galiojantį dokumentą. Strategija įtvirtina bendrus vidutinio ir ilgojo laikotarpio politinius tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis siekiant valstybės saugumo visose valstybės srityse – politinėje, ekonominėje, socialinėje, kt.
Naujajame strategijos projekte patikslintas pirmaeilių valstybės gyvybinių interesų sąrašas akcentuojant, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui be kitų, ankstesnėse strategijose įvardytų pirmaeilių interesų, taip pat ypatingai svarbūs yra šie interesai – patikimo ir nenutrūkstamo energijos ir energijos išteklių tiekimo iš kaip galima įvairesnių šaltinių užtikrinimas ir šalies energetikos sektoriaus integracija į bendrą Europos energetikos rinką, informacinis ir kibernetinis saugumas.
Naujosios nacionalinio saugumo strategijos projekte atnaujintas rizikos veiksnių ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas – įtraukti ypač aktualūs rizikos veiksniai ir grėsmės, kurie dabar galiojančioje strategijoje neminimi – informacinės ir kibernetinės atakos. Taip pat papildomai išskirti rizikos veiksniai ir grėsmės, kuriems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys šios strategijos galiojimo laikotarpiu. Prioritetiniai išorės rizikos veiksniai ir grėsmės – ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių veikla, nukreipta prieš Lietuvą, informacinės ir kibernetinės atakos, prioritetiniai vidaus rizikos veiksniai ir grėsmės – netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, didelė gyventojų emigracija.
Strategijoje akcentuojamas ne tik siekis išvengti rizikos veiksnių ir grėsmių, bet ir būtinybė pasirengti tinkamai į juos atsakyti. Nacionalinio saugumo strategijos projekte nustatomi trys uždaviniai, skirti Nacionalinio saugumo strategijos tikslui pasiekti. Šie uždaviniai yra orientuoti į išorės grėsmių prevenciją, vidaus pažeidžiamumo mažinimą, įtakos ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą. Kiekvienam strategijos uždaviniui įgyvendinti numatytos atitinkamos įgyvendinimo priemonės, kurie formuluojami kaip ilgalaikės ambicijos, kurios turėtų tapti valstybės institucijų planavimo dokumentų tikslais ar uždaviniais.
kriminalai.com
šaltinis: KAM info.