Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarptautiniai renginiai padidina užkrečiamųjų ligų plitimo riziką. Didelės rizikos užkrečiamosioms ligoms yra priskiriamos per maistą ir per orą plintančios infekcinės ligos bei lytiškai plintančios infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad vykstantiems į Lenkiją ir Ukrainą pats laikas užsukti pas šeimos gydytoją, įvertinti infekcinių ligų riziką ir pasiskiepyti.
„Po vakcinacijos imunitetas daugeliui infekcinių ligų susidaro maždaug per dvi savaites, tad delsti nereikėtų“, – sakė ULAC direktorius doc. dr. Saulius Čaplinskas. Pasikonsultuoti dėl skiepų ir pasiskiepyti galima ir ULAC Skiepų kabinete.
Kokliušas
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Nors daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai, paaugliai, suaugusieji gali užsikrėsti ir susirgti bet kuriuo metų laiku. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint.
Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to sulaukus pusantrų metų, taip pat vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams. Suaugusiems skirta vakcina rekomenduojama skiepytis kas 10 metų.
Difterija
Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu). Difterija taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per infekuotus maisto produktus, tačiau šie ligos plitimo keliai labai reti.
Efektyvi difterijos profilaktika – vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6-7 vaikai bei 15-16 metų paaugliai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 5-10 metų. Tik pilnavertis ir reguliarus skiepijimasis gali garantuoti patikimą apsaugą nuo difterijos.
Stabligė
Užsikrėsti galima bet kurioje šalyje, jei susižeidžiama ir žaizda užteršiama stabligės sporomis. Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai. Vakcinacija atliekama pagal planą ir įvykus traumai. Palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 5-10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės. Primename, kad šiuo metu nuo stabligės ir difterijos galima pasiskiepyti valstybės lėšomis – t.y. nemokamai.
Tymai
Besiruošiantys į Europos futbolo čempionatą ypatingą dėmesį turėtų skirti tymų grėsmei. Ukrainoje šiuo metu siaučia tymų protrūkis, o Lenkijoje bei kitose Europos šalyse nuo 2009 m. susirgimų tymais padaugėjo net 3-4 kartus. 2011 m. Europos regione buvo užfiksuota daugiau nei 31 tūkst. tymų, pasitaikė mirties atvejų.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Infekcija paplitusi visame pasaulyje, net ir labai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra nepakankamos skiepijimų apimtys.
Skiepijama pagal skiepų kalendorių. Vaikai ir suaugusieji, neskiepyti ar neturintys duomenų apie skiepijimą, skiepijami tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
Keliautojų diarėja
Keliautojų diarėja dažniausiai užsikrečiama vartojant mikroorganizmais užkrėstą maistą arba vandenį. Dažniausiai keliautojų diarėją sukelia E. Coli bakterijos. Pagrindinis keliautojų diarėjos požymis yra viduriavimas, dažniausiai pasireiškiantis pirmąją kelionės savaitę ir trunkantis 3-4 dienas. Kadangi dažniausias infekcijos šaltinis yra maistas, kelionės metu būtina kruopščiai jį rinktis. Maistas turėtų būti gerai termiškai apdorotas.
Rizika užsikrėsti sumažėja neperkant maisto gatvėje, nevalgant kavinėse ir dažnai plaunant rankas muilu ir švariu vandeniu. Susirgus svarbiausia vartoti daug skysčių (patartina gerti į butelius išpilstytą vandenį, įsigytą parduotuvėse), kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama atsisakyti kavos, gaiviųjų gėrimų, alkoholio. Jei liga tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, būtina kreiptis į medikus.
Pasiutligė
Pasiutligė – skiepijimais valdoma, ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.
Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo. Pasiutligės rizika priklauso nuo galimybės susidurti su pasiutusiais gyvūnais. Paprastai keliautojai šia liga užsikrečia retai, tačiau rizika išlieka.
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI)
Sifilis, gonorėja, chlamidiozė, hepatitas B – tai lytiškai plintančios infekcijos, kuriomis užsikrečiama lytiškai santykiaujant be prezervatyvo. „Nuo lytiškai plintančių infekcijų skiepų nėra. Nuo jų geriausiai saugo atsakingas elgesys“, – priminė ULAC direktorius doc. dr. S.Čaplinskas.
LPI gali būti perduotos heteroseksualių ar homoseksualių lytinių (vaginalinių, oralinių arba analinių) santykių metu net ir tada, jei partneriui nėra jokių ligos požymių. LPI pavojingos, nes sukelia ilgalaikes pasekmes sveikatai (pvz., nevaisingumą), padidina užsikrėtimo ŽIV infekcija riziką.
Alkoholis ir kitos psichiką veikiančios medžiagos apsvaigina žmogų, sumažina jo budrumą, skatina lengvabūdiškus ir neadekvačius situacijai veiksmus ir taip atima galimybę reikiamu momentu priimti tinkamą sprendimą. LPI riziką sumažina apsaugos priemonių – prezervatyvų naudojimas kiekvienų lytinių santykių metu.
kriminalai.com
šaltinis: ULAC info.