Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 17 dienos nutartimi pripažino, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija bei devynios ortopedijos techniką gaminančios įmonės (toliau kartu vadinami ūkio subjektais) dalyvavo susitarime dėl ortopedijos techninių priemonių (toliau ir OTP) kainų, gamybos ir prekybos kiekių nustatymo bei atitinkamos rinkos pasidalijimo, ir kad už tokius veiksmus individualios baudos ūkio subjektams paskirtos pagrįstai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs dėl Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 20 d. nutarimo teisėtumo ta apimtimi, kuria minėti ūkio subjektai pripažinti sudarę draudžiamus susitarimus dėl OTP kainų, gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo ir taip pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimus, taip pat ta apimtimi, kuria už šiuos neteisėtus veiksmus jiems paskirtos baudos. Savo ruožtu pareiškėjai teigė, kad jų veiksmai negalėjo būti vertinami pagal konkurencijos teisės reikalavimus, kadangi OTP bazinių kainų derinimo veiksmai, susitarimas taikyti priemokas bei tarimasis dėl gamybos kiekių neišvengiamai buvo sąlygotas kompensuojamų OTP įsigijimo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiksmų.
Anot LVAT, byloje aktualus teisinis reguliavimas neįtvirtino pareiškėjams (ūkio subjektams) pareigos sudaryti susitarimus dėl teiktinų VLK bazinių kainų dydžių, taikyti (maksimalias) priemokas dėl dalinės kompensacijos bei derinti išdirbio normas ir gamybinius pajėgumus. OTP kompensavimo sistema, vertinant tiek aktualaus teisinio reguliavimo nuostatas, tiek VLK veiksmus, neeliminavo konkurencijos atitinkamoje rinkoje ir nepašalino galimybių pareiškėjams (ūkio subjektams) priimti savarankiškus sprendimus dėl savo elgesio šioje rinkoje. Kiekviena ortopedijos įmonė galėjo konkuruoti darydama įtaką OTP bazinių kainų nustatymui valstybės lygmeniu, taikydama priemokas dėl dalinės kompensacijos bei gamindama objektyviai savo gamybinius pajėgumus atitinkantį OTP kiekį. Šios išvados suponuoja tai, kad nagrinėjamiems ūkio subjektų veiksmams galėjo būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir už šių nuostatų pažeidimą numatyta teisinė atsakomybė, todėl LVAT pripažino, kad ūkio subjektai Konkurencijos tarybos buvo nubausti pagrįstai.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje taip pat pripažino, kad VLK toleravo, žinojo ir tam tikra prasme pati skatino minėtus ūkio subjektus elgtis antikonkurenciškai ir taip neįvykdė pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (kas Konkurencijos tarybos nutarime buvo įvertinta kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aptarti VLK veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas – Konkurencijos įstatymas aiškiai nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kyla ir iš to, kad bet kuri viešojo administravimo institucija turi reaguoti į įmonių tarimąsi dėl kainos ir rinkos pasidalijimo, todėl priešingi veiksmai (t. y. neveikimas) konkurencijos teisės požiūriu negali būti toleruojami.
kriminalai.com
šaltinis: LVAT info.