Nuo šių metų sausio iki gegužės 1 d. Lietuvoje užregistruoti 37 susirgimų kokliušu atvejai, tai 7 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 18 atvejų daugiau nei per 2010 m. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruoti tik 4 kokliušo atvejai, o 2010 m. – 12 atvejų. Viena dažnėjančių susirgimų priežasčių – mažėjančios skiepijimų apimtys. 2010 m. ir 2011 m. palyginti su 2009 m. neskiepytų 2 metų amžiaus vaikų skaičius išaugo maždaug 2 kartus.
Daugiametė kokliušo sergamumo tendencija išlieka didėjanti. Lietuvoje 2002–2011 m. buvo nustatyti 2 sergamumo kokliušu pakilimai kas ketverius metus: pirmasis – 2005 m., antrasis – 2009 m., atitinkamai – 64 ir 233 kokliušo atvejai.
Didžiausias sergamumas pastebimas Vilniaus administracinėje teritorijoje – 23 atvejai (22 atvejai Vilniaus mieste ir 1 atvejis Vilniaus rajone), Kauno administracinėje teritorijoje registruoti 6 atvejai (5 atvejai Kauno mieste, 1 – Kauno rajone), 3 atvejai nustatyti Panevėžio mieste, 3 atvejai užregistruoti Jurbarko rajone, po 1 atvejį Šalčininkuose ir Švenčionyse. 24 (64,86%) susirgimai registruoti moterų tarpe ir 13 (35,14%) susirgimų vyriškos lyties asmenų tarpe. 11 (29,73%) pacientai hospitalizuoti, likusieji buvo gydomi ambulatoriškai. 2011 m. dėl susirgimų kokliušu hospitalizuoti 8 pacientai, 2010 m. hospitalizuoti tik 2 pacientai.
Susirgusiųjų amžius nuo 0 iki 36 metų. Didžiausias sergamumas pastebimas tarp 10-14 metų amžiaus paauglių – užregistruota 15 atvejų, jie sudaro 41% visų atvejų. Tarp 15-19 metų asmenų sergamumas taip pat išlieka didesnis nei kitose amžiaus grupėse – 9 atvejai, tai sudaro 24% visų šiemet sirgusiųjų. Pacientų amžiaus vidurkis – 10,44 metai.
Vaikams iki 1 metų diagnozuoti 2 kokliušo atvejai. Vienas šių vaikų buvo neskiepytas, o kito imunizacijos būklė nėra žinoma. Kokliušas ypač pavojingas pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams, tačiau kūdikių skiepijimai nuo kokliušo labai sumažino sergamumą šia liga. Pirmaisiais gyvenimo metais įskiepytų vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6-7 metų amžiaus vaikai skiepijami penktąja DTap, IPV5 vakcinos doze.
28 šių metų susirgimo atvejai diagnozuoti serologiškai. Kraujo tyrimais nustatyti specifiniai M ir A klasės imunoglobulinai. IgM klasės imunoglobulinai pasigamina ir cirkuliuoja kraujyje nuo trečios dienos iki 2-3 savaičių, vėliau jų kraujyje sparčiai mažėja, todėl dažniausiai nustatomi IgA klasės imunoglobulinai, kurie ima gamintis vėliau. 6 atvejai nustatyti remiantis specifiniais klinikiniais požymiais.
3 atvejai patvirtinti bakteriologiniais tyrimais: pasėliai išauginti laboratorijoje. Iš bakteriologiškai patvirtintųjų atvejų vieno sirgusiojo (36 m.) imunizacijos būklė nėra žinoma, antrasis pacientas (13 m.) buvo imunizuotas 1 vakcinos doze, o trečiasis (15 m.) – 2 vakcinos dozėmis. 24 (65% visų pacientų) pacientai paskiepyti nors viena kokliušo vakcinos doze: 19 (51%) iš 37 susirgusiųjų paskiepyti kokliušo vakcina 4-iomis dozėmis, tik 2 (5%) paskiepyti ir penktąja doze, likusieji 3 vakcinuoti 1 arba 2 dozėmis. Žinoma, kad 5 (14%) neskiepyti visiškai, 8 (21%) pacientų imunizacijos būklė nežinoma
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą LR SAM 2007m. gruodžio 22 dieną ministro įsakymu Nr.V-1066, vaikai iki 18 mėn. amžiaus paskiepijami keturiomis penkiavalentės DTaP, Hib, IPV (kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae ir inaktyvinto poliomielito) dozėmis. 2011 metais 2-ejų metų vaikų skiepijimų kokliušo vakcina apimtys Lietuvoje buvo 94,8 proc. Paskiepytųjų skaičius siekė 29 258, atsisakiusiųjų skiepytis buvo 1 617.
Per pastaruosius 2010 m. ir 2011 m. neskiepytų 2 metų amžiaus vaikų skaičius išaugęs maždaug 2 kartus palyginti su 2009 m. Tuo tarpu 7-erių metų amžiaus vaikų 2010 m. buvo paskiepyta 27 428, 2 208 vaikai liko neskiepyti. Septynmečių skiepijimų apimtys 2010 m. – 92,55%. 2011 m. paskiepyti 26 397, nepaskiepyti 1 763 tokio amžiaus vaikai, skiepijimo apimtys palyginti su 2010 m. šiek tiek išaugo ir sudarė 93,74%.
kriminalai.com
šaltinis: ULAC info.