2012 m. balandžio 16-17 d. Vilniuje vyko 23-asis Genomo amplifikavimo metodikų standartizacijos (angl. Standardisation of Genomic Amplification Techniques – SoGAT) grupės seminaras kraujo virusologijos klausimais, kurį organizavo Jungtinės Karalystės Nacionalinio biologinių standartų ir kontrolės institutas (angl. The National Institute for Biological Standards and Control – NIBSC) kartu su Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru. Kraujo virusologijos SoGAT grupė, suburta prieš daugiau nei 20 metų, yra autoritetingiausia kraujo virusologijos standartizavimo institucija pasaulyje. SoGAT veiklos tikslas – nustatyti per kraują plintančių virusų ir kitų kliniškai svarbių patogenų tyrimo reagentų bei tarptautinių standartų poreikį ir padėti naudoti šiuos reagentus bei taikyti tarptautinius standartus nukleininių rūgščių amplifikacijos metodams standartizuoti.
SoGAT darbo grupė bei Baltijos šalių kraujo centų ir laboratorijų atstovai konferencijos metu turėjo galimybę išgirsti naujausią informaciją apie Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinių standartų sukūrimą, aptarti problemas, iškylančias virusinių infekcijų sukėlėjų genotipų nustatymo metu. Konferencijoje pristatyti išorinės kontrolės užtikrinimo laboratorijose rinkiniai, aptartos problemos susijusios su jau sukurtais standartais, taikomais virusinių infekcijų diagnostikoje. Konferencijos dalyviai dalijosi NAT (angl. Nucleic Acid Testing) tyrimų reguliavimo politikos kraujo centruose patirtimi Jungtinėse Amerikos Valstijose (Dr. Indira Hewlett, CBER/FDA ) ir Europoje (Dr. Micha Nuebling, Paul Ehrlich Institut).
ULAC vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas pristatė Baltijos šalių kraujo centrus, jų vykdomą veiklą, donorų kraujo ištyrimo serologiniais tyrimais bei NAT metodika statistiką. „Viena opiausių problemų – neatlygintinos donorystės stoka, kuri lemia didelį hepatito C infekcijos paplitimą tarp donorų, kuriems už kraują mokamas atlygis. Tikėtina, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl hepatito C paplitimas tarp Baltijos šalių donorų yra itin aukštas“, – sakė dr. doc. Saulius Čaplinskas
Balandžio 18 d. į SoGAT seminarą suvažiavę mokslininkai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre kartu su Lietuvos kraujo donorystės centrų specialistais susirinko diskusijai apie donorinio kraujo saugumą ir užkrečiamųjų ligų laboratorinės diagnostikos evoliuciją.
Donorų kraujo saugumas prasideda nuo neatlygintinos donorystės. Tai yra labai svarbi sąlyga saugiam kraujo perpylimui užtikrinti. Kraujo centrų veikla turėtų koncentruotis į pakartotinų neatlygintinų donorų sutelkimą. Pabrėžtina, kad nors Lietuva planuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. pasiekti 98 proc. neatlygintinos donorystės, šiandieniniai rezultatai rodo, kad neatlygintinų donorų kraujas sudaro tik trečdalį visų donacijų Lietuvos kraujo centruose. Kadangi Lietuvoje 2011 m. neatlygintinų donacijų sumažėjo 9 proc., problema darosi kasdien aktualesnė. Siekdami pritraukti kaip įmanoma daugiau neatlygintinų donorų Lietuvos kraujo centrai organizuoja įvairiausias akcijas. Pastebėta, jog žiniasklaidoje nuskambėję skandalai turėjo labai neigiamą įtaką neatlygintinai kraujo donorystei Lietuvoje. Neatlygintinų donorų sumažėjo, todėl padidėjo už pinigus duodančių kraujo donorų skaičius.
Hepatito C paplitimas Baltijos šalyse lyginant su JAV išlieka 20 kartų didesnis. JAV kraujo bankų asociacijos vykdomasis vice prezidentas dr. Celso Bianco pasidalino patirtimi kaip problema spęsta JAV – pradėjus klijuoti dideles etiketes ant kraujo maišelių, nurodant ar kraujas gautas už pinigus ar iš donoro-savanorio, tiek ligoninės, tiek pacientai pradėjo atsisakyti už pinigus gauto kraujo dėl didelės infekcinių ligų rizikos ir tokiu būdu per gana trumpą laiką JAV pavyko pasiekti 100 proc. neatlygintinos donorystės ir sumažinti perpilamų infekcijų skaičių ~60 proc.
Siekiant apsaugoti ligonius nuo infekcinių ligų, kraujo ištyrimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, taikant tik jautrius bei kliniškai patvirtintus tyrimo metodus, taip sumažinant virusais infekuoto kraujo perpylimo riziką, kuri visuomet išlieka. Donorų kraujo saugumui užtikrinti kraujo donorystės įstaigose privaloma naudoti CE–IVD ženklintus laboratorinius testus. Testas turintis CE-IVD ženklinimą įrodo, kad testas yra patikimas ir tinkamas donorų kraujo ištyrimui. Tai taikytina tiek serologiniams, tiek NAT testams.
Incidentai kitose šalyse, kai perpilant donorų kraują pacientai buvo užkrėsti infekcinėmis ligomis, paskatino valstybes ypatingą dėmesį skirti donorų kraujo saugumo užtikrinimui. Siekiant maksimalaus saugumo, visi Baltijos šalių kraujo centrai naudoja tinkamus bei pasaulyje pripažintus metodus NAT tyrimams atlikti bei donorų kraujo saugumui užtikrinti. Įdiegus NAT metodiką, Lietuvoje nebuvo nė vieno užkrėsto kraujo perpilymo atvejo.
Labai didelė problema visame pasaulyje tampa ŽIV mutacijos. Jei mutacijos įvyksta viruso genomo konservatyviame regione, kuris yra nustatomas NAT tyrimo metu, tokio viruso nebeįmanoma aptikti, ypač jei tyrimo reagentai aptinka tik vieną tokį regioną. Nuo 2013 metų pabaigos planuojama, kad visos tyrimo sistemos privalės aptikti ne mažiau, kaip 2 konservatyvius regionus, kad būtų pagauti ir mutavę ŽIV virusai.
Pasauline problema tampa HEV (hepatito E viruso) ir WNV (Vakarų Nilo viruso) diagnostikos būtinybė, nes vis dažniau pasitaiko šių ligų protrūkių, todėl svarstoma galimybė, jei ne nuolat, tai iškilus pavojui, kraujo donorams atlikti ir šių infekcijų paiešką.
Kiekvienoje ES šalyje galioja nacionaliniai standartai ir reikalavimai, kurie taikomi perpilamo kraujo saugumui užtikrinti; kai kuriose šalyse nustatomas minimalus tyrimų jautrumas, kurį privalo užtikrinti kraujo centrai atlikdami NAT tyrimus. Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad reikalinga bendra ES direktyva, tiksliai apibrėžianti tyrimo standartus ir reikalavimus.
kriminalai.com
šaltinis: ULAC info.