Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs 6 asmenų ieškinį dėl kiaulininkystės komplekso Kalvarijoje leidimo teisėtumo, nurodė, kad Marijampolės regioninis aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) priešaštuonerius metus taršos leidimą ankstesniems fermos savininkams išdavė neteisėtai. Dėl to dabar kompleksą valdanti „Saerimner”, siekdama tęsti veiklą, iš aplinkosaugininkų turi gauti naują taršos leidimą. Senojo panaikinimas naujo taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimo išdavimui įtakos neturi.
Aukščiausiasis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu – „Saerimner” gavus TIPK leidimą, jis galės užsiimti norima ūkine veikla.
Aplinkosaugininkams žinoma, kadišdavus naują TIPK leidimą kaimynai gyventų ramiau, nei iki tol, nes prašydama naujo leidimo kompanija įsipareigojo papildomai investuoti į kvapus mažinančių priemonių diegimą.Kuo greičiau bus išduotas naujas leidimas, tuo greičiau sumažės gyventojams nemalonūs kvapai.
Negavus leidimo, „Saerimner” tektų nutraukti veiklą Jusevičių kaime esančioje fermoje.
Naujas leidimas – modernesnės aplinkosaugos priemonės
Paraiškoje naujam TIPK leidimui gauti „Saerimner” yra numačiusi 2,5 mln. litų investicijas į aplinkosaugines priemones: tvartų biofiltrus, pastatų ir atliekų tvarkymo modernizavimą bei kitus darbus, sumažinsiančius iš fermos sklindančius kvapus. Tarp jų numatomas ir 6 mln. litų vertės biodujų jėgainės įrengimas. Šią savaitę „Saerimner” paskelbė apie planus tokias biodujų jėgaines įrengti devyniose iš vienuolikos savo fermų.
„Saerimner” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, aukštesnius veiklos standartus „Saerimner” Kalvarijos fermoje nusprendė taikyti siekdama sutarti su visais Kalvarijos savivaldybės asmenimis.
„Po ilgų diskusijų ir susirašinėjimų su Aplinkos ministerija, Marijampolės RAAD ir Kalvarijos savivaldybe, buvome įtikinti, kad jei norime veikti Jusevičiuose, šio mūsų komplekso standartai turi būti aukštesi, nei kitų Lietuvoje veikiančių fermų, ir, žinoma, aukštesni, nei reikalauja šalies įstatymai”, – sprendimą komentavo „Saerimner” generalinis direktorius.
Bendruomenėms nesuprantami „Saerimner” konfliktai su kalvarijiečiais
Arčiausiai komplekso įsikūrusios Jusevičių kaimo bendruomenės pirmininko teigimu, nuo 1976-ųjų veikiantis kompleksas užkliūna tik keliems vietiniams. „Mūsų kaime – 500 gyventojų, o ieškinį pateikė 6, ir net ne visi gyvenantys Jusevičiuose. Tačiau liūdniausia, kad kompleksas yra reikalingas ne tiems ieškovams, o būtent mums – kaime gresia rimta bedarbystė, nes tai didžiausias mūsų darbdavys. Apmaudu, nes iki šiol džiaugėmės ir kompanijos teikiama parama mūsų šventėms, mokyklos remontui, Kalėdinėms vaikų dovanoms – tikimės to neprarasti”, – sakė bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vasiliauskas.
„Saerimner” šalyje valdo 11 kiaulininkystės kompleksų, tarp jų – didžiausią Baltijos šalyse „Pasodėlės” kompleksą.
„Man nesuprantami Suvalkijos vietinių bendruomenių nesutarimai su kompanija. Mūsų pašonėje veikia kur kas didesnių apimčių „Pasodėlė”, tačiau bendruomenė yra suprantinga natūraliems gyvulininkystės kvapams, kadangi vertina ir kiaulininkystės reikšmę Lietuvai, ir šios kompanijos kuriamas darbo vietas, ir mūsų miesteliui teikiamą paramą”, – sakė Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys.
Kitame – Mūšos – komplekse rudenį lankęsi Lietuvos sveikatos universiteto veterinarijos srities mokslininkai įvertino gerą fermos mikroklimatą. Patologijos centro vadovo doc. dr. Aliaus Pockevičiaus teigimu, lankantis Mūšos kiaulininkystės ūkyje svečius maloniai nustebino griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis: teritorijos aptvėrimas, griežta transporto kontrolė, dezinfekciniai barjerai, drabužių keitimas, dušai.
Į aplinkosaugą investuoja nuo fermos įsigijimo
Nuo 2006 m., kai tik įsigijo Jusevičių kompleksą, „Saerimner” investavo į fermos remontą, sutvarkė teritoriją ir privažiavimo kelius. Kompleksas buvo apsodintas kvapus sulaikančiais medžiais, jam apšildyti pastatyta ekologiška šiaudais kūrenama katilinė, įrengtos 4 uždaro tipo srutų saugojimo lagūnos, pradėtas naudoti mėšlo separavimo įrenginys.
Šiuo metu komplekse yra auginama 15 tūkst. kiaulių ir 10 tūkst. paršelių – tiek pat, kiek ir buvo numatyta 2006 m. ankstesniems fermos savininkams išduotame taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidime.
Fermos istorija išryškino reguliavimo spragas
„Saerimner” situacijos svarbą šalies mastu yra pripažinusi ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. „Teisinės aplinkos aiškumas yra vienas svarbiausių šalies investicinio patrauklumo kriterijų, tačiau „Saerimner“ atvejis išryškino tiek reguliavimo spragas, tiek teisinio tikrumo pažeidžiamumą”, – sakė viešosios įstaigos projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilis Vinča.
Iš viso nuo įsikūrimo Lietuvoje „Saerimner” į kiaulininkystę yra investavusi apie 190 mln. litų. Gelbėdama savo investicijas, „Saerimner” neatmeta galimybės inicijuoti investicinio ginčo ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, kadangi ieškovų reikalavimas nutraukti kiaulių auginimo veiklą buvo grindžiamas aplinkybėmis, už kurias atsakinga yra o ne kompleksą valdanti įmonė, o valstybės institucijos.
kriminalai.com
šaltinis: Saerimner info.
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.