Rietavo kapinėse perlaidoti Lietuvos partizanų palaikai

partizanu palaikaiSausio 13 d., minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Rietavo kapinėse perlaidoti Lietuvos partizanai – 1952 m. sausį Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės nariai: Antanas Kontrimas-Parama, Pranas Graužlys-Pavasaris, Juozas Oželis-Dagilis, Ona Juškienė-Onutė ir Antanas Gedmintas- Lakštutis.

„Lietuvos istorija – tai nuolatinė kova dėl išlikimo pasaulio žemėlapyje. Nuo pat Lietuvos istorijos pradžios lietuviai ginklu gynė savo šeimą, gentį, tautą. Vien XX amžius atnešė mūsų tautai dvi sovietų ir nacių okupacijas, ilgus nepriklausomybės praradimo metus. Ypač kupinas dramatizmo ir divyriškumo ginkluotas antisovietinės rezistencijos laikotarpis, nusinešęs dvidešimties tūkstančių partizanų gyvybių,“ – Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje vykusioje ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius.

„Šiandien Lietuvos žemė yra priglaudusi dar daug laisvės kovotojų, kurių palaikus išniekino ir paslėpė žudikai. Tikiu, kad laikui bėgant visų iki šiol nežinomose vietose gulinčių laisvės kovotojų palaikai bus surasti ir deramai palaidoti,“ – sakė viceministras kartu su visais išreikšdamas savo ir krašto apsaugos ministrės vardu dėkingumą tiems, kurių dėka šiandien gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

Pagerbdamas žuvusių partizanų atminimą M. Juozapavičius Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės vardu padėjo gėlių vainiką.

Perlaidojimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos, Krašto apsaugos savanorių, Karinių jūrų pajėgų kariai.

Pagarbos žuvusiems partizanams atiduoti buvo atvykę ir Rietavo savivaldybės atstovai, Seimo nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, žuvusiųjų perlaidojamų partizanų giminaičiai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, kaimyninių rajonų merai, Lietuvos šaulių sąjungos, nariai, skautai ir kt. įstaigų ir organizacijų atstovai.

Penkių žuvusių partizanų palaikai Rietavo savivaldybės Oginskių dvaro teritorijoje buvo rasti 2010 m. rugsėjo 23 dieną atliekant archeologinius kasinėjimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centas, atlikęs istorinius-archyvinius tyrimus ir bendradarbiaudamas su žuvusiųjų partizanų giminėmis, nustatė, kad žuvusieji yra Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai Visiems jiems suteiktas kario savanorio statusas.

Iki perlaidojimo palaikai buvo saugomi Teismo medicinos institute, kur buvo atlikta palaikų identifikacija.

***

Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrys, kuriame veikė žuvę partizanai, priklausė Kęstučio apygardai, buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. (iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda). Ją sudarė Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikę partizanų junginiai.

Iš pradžių Kęstučio apygardai priklausė net šešios rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, jų liko trys: Butigeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Apygardos partizanai leido laikraštį „Laisvės varpas“. Žymesnės kautynės: Virtukų mūšis 1945 liepos 22 d. Raseinių aps. Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų). Apygardai vadovavo Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946 09 12–1947 04 12), Jonas Žemaitis-Tylius (1947 05 25–1948 07), Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948 07–1949 04), Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949 04–1949 06), Antanas Bakšys-Klajūnas (1949 06–1951 08), Krizostomas Labanauskas-Justas (1951 08–1952 05), Povilas Morkūnas-Rimantas (1952 05–1953 06). Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 m.

kriminalai.com

šaltinis: KAM, LGGRTC  inf.