Prekyba žmonėmis keičiasi: vietoj seksualinio išnaudojimo – nusikalstamų veikų vykdymas

prekyba zmonemisPrekyba žmonėmis keičiasi: vietoj seksualinio išnaudojimo – nusikalstamų veikų vykdymas

Nusikalstama veika – prekyba žmonėmis – laikoma antra pagal pelningumą nusikalstama veikla po prekybos ginklais ir narkotikais. Dėl nusikaltimo latentiškumo sunku tiksliai pasakyti nusikaltimo mastą, bet specialistai teigia, kad pasaulyje yra apie 27 milijonus prekybos žmonėmis aukų, o Lietuvoje prekybos žmonėmis mastai yra didžiausi tarp Baltijos valstybių.

Apie tai, kokios šios nusikalstamos veikos ypatybės ir kaip nepakliūti į prekybos žmonėmis tinklą, kalbamės su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Gabija Večerinskiene.

– Prekyba žmonėmis – tai paini, organizuota nusikalstama veika, kurios ribos dažnai gali būti neaiškios. Kaip apibūdinama ši nusikalstama veika?

Šiuolaikinė vergija

Prekybą žmonėmis galima apibūdinti kaip šiuolaikinę vergiją. Tai su žmogaus laisvės suvaržymu, kuris gali būti suprantamas ir kaip žmogaus fizinės laisvės, ir kaip jo valios laisvės suvaržymas, susijęs nusikaltimas, apimantis veiksmus ar susitarimus, kurių objektas yra žmogus ir kurie vyksta siekiant išnaudoti žmogų.

Išnaudojimo sritys būna labai įvairios: prostitucija, nusikalstamų veikų vykdymas, priverstinis darbas ir kt. Įprasta manyti, kad tai nusikaltimas, kai panaudojus fizinį smurtą auka prieš jos valią išvežama į užsienį ir parduodama pirkėjui, kuris auką išnaudoja dažniausiai prostitucijai. Tačiau tokia prekybos žmonėmis samprata yra pernelyg siaura.

Iš tiesų šis nusikaltimas apima ne tik fizinį prievartinį žmogaus išvežimą ir išnaudojimą, bet ir tokius atvejus, kai asmuo pats sutinka išvykti, tačiau tai padaro apgautas arba dėl pažeidžiamumo ar priklausymo nuo kaltininko neturi kito pasirinkimo ir yra priverstas sutikti. Dažnai pasitaiko, kad tokie asmenys dėl tam tikrų psichinių sutrikimų, socialinių įgūdžių stokos ar pan. net patys nesuvokia, kad yra išnaudojami. Trumpai tariant, sutikimas būti išnaudojamam, išgautas iš asmens, esančio sunkioje socialinėje padėtyje dėl skolų, skurdo ir pan., gali rodyti prekybos žmonėmis požymius.

– Kaip dažnai pradedami ikiteisminiai tyrimai, susiję su prekybos žmonėmis požymiais?

Ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, iki šiol nebuvo itin daug, tačiau pastaraisiais metais akivaizdžiai daugėja. Mano manymu, taip yra ne dėl to, kad tokių nusikalstamų veikų padaroma daugiau, o dėl to, kad labai pasikeitė teisėsaugos pareigūnų požiūris į prekybą žmonėmis, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tiesiogiai dirbančios su šio nusikaltimo aukomis, daug daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis pateikiama viešojoje erdvėje.

Be to, 2012 metais buvo priimti Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už prekybą žmonėmis, pakeitimai. Naujas reglamentavimas išplėtė išnaudojimo formų sąrašą ir dėl to atsirado galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už įvairias žmonių išnaudojimo formas.2015 metais Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis veikų.

 – Kuo skiriasi ikiteisminiai tyrimai, pradėti dėl prekybos žmonėmis, nuo kitų ikiteisminių tyrimų? Su kokiais sunkumais susiduriama narpliojant šiuos nusikaltimus?

Šie tyrimai paprastai pradedami ne pagal nukentėjusio asmens pareiškimą, kaip dažnai būna kitų ikiteisminių tyrimų atvejais, o gavus informaciją iš kitų institucijų ar įstaigų (nevyriausybinių organizacijų, ambasadų, vaiko teisių apsaugos tarnybų) apie galimą prekybos žmonėmis atvejį arba pačioms teisėsaugos institucijoms nustačius tokius atvejus. Galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nemažai institucijų pradėjo daug glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu – keistis informacija apie įtariamus prekybos žmonėmis atvejus.

Gavus informacijos apie įtariamą prekybos žmonėmis atvejį, ikiteisminio tyrimo pareigūnams tenka sudėtinga užduotis ,,prakalbinti“ nukentėjusįjį, kad jis nuoširdžiai papasakotų įvykio aplinkybes. Prekybos žmonėmis aukos dažnai yra įbaugintos naudojant fizinį smurtą ir grasinant, bijo, kad davus parodymus gali būti susidorota su jomis ar jų šeimos nariais, arba nepasitiki teisėsaugos pareigūnais, netiki, kad galima jiems padėti ar pakeisti esamą padėtį, juos apsaugoti.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams prireikia daug kantrybės ir darbo, kol nukentėję asmenys pradeda pasitikėti ir duoti parodymus apie tikrąsias įvykių aplinkybes. Prekyba žmonėmis dažnai susijusi su nusikalstamais veiksmais, padarytais kelių valstybių teritorijose, todėl šie tyrimai neapsieina be glaudaus bendradarbiavimo su užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnais ir jų teikiamos pagalbos. Šios rūšies ikiteisminis tyrimas dažniausiai trunka apie vienus metus, bet gali užsitęsti ir ilgiau, kol bylą bus galima perduoti teismui. Pasitaiko, kad reikiamų įrodymų surinkti nepavyksta ir byla teismo nepasiekia.

– Manoma, kad didžiąją dalį (apie 80 %) aukų prekybos žmonėmis tinkle sudaro būtent moterys ir merginos. Pasidalinkite patirtimi, kas dažniausiai tampa prekybos žmonėmis nusikaltimų aukomis?

Šiuo metu ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, kurie būtų susiję su seksualine prievarta, beveik nevyksta, o išnaudojimą prostitucijai pakeitė asmenų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms užsienyje daryti. Taip pat stebimas akivaizdus nukentėjusiųjų struktūros pasikeitimas – jais vis dažniau tampa vyrai, nors anksčiau būdavo išimtinai moterys.

Dažnai išnaudojami jauno amžiaus vyrais, nepilnamečiai ar vos sulaukę pilnametystės, kurie neturėdami jokių pajamų Lietuvoje sutinka vykti į užsienį tariamai dirbti ir ,,gerai užsidirbti“. Išvykus paaiškėja, kad teks daryti nusikalstamas veikas, tačiau neturėdami pinigų grįžimui, nemokėdami užsienio kalbos, dažnu atveju neturėdami asmens dokumento (būna paėmę juos kontroliuojantys asmenys), neturi kito pasirinkimo kaip tik sutikti su tuo, kas iš jų reikalaujama.

– Pastaraisiais metais vis girdime apie didelius projektus pagalbai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir kovai su šia nusikalstama veikla, kurie organizuojami bendradarbiaujant įvairioms institucijoms. Kokie šių projektų rezultatai?

Pastaruosius trejus – ketverius metus gana aktyviai vyksta įvairūs projektai, tarptautinės konferencijos, apskritojo stalo diskusijos ir kiti renginiai, skirti kovai su prekyba žmonėmis. Man pačiai teko dalyvauti projektuose, kuriuos organizavo Lietuvos „Caritas“, Šiaurės ministrų taryba. Organizuojant ir rengiant mokymus šia tema Lietuvoje aktyviai dalyvauja JAV ambasada. Manau, tokie projektai daro didelį poveikį formuojant ne tik teisėsaugos pareigūnų, bet ir žiniasklaidos, o kartu ir visos visuomenės nuomonę apie prekybą žmonėmis ir problemas kovojant su šiuo reiškiniu.

Tokių projektų metu susipažįstama, užsimezga artimesni kontaktai su kitų institucijų, kurios atsakingos už kovą su prekyba žmonėmis, atstovais, institucijų bendradarbiavimas tampa daug efektyvesnis ir greitesnis. Panašiai galima pasakyti ir apie tarptautinius projektus, kai dalijamasi gerąja praktika su užsienio šalių kolegomis, užmezgami kontaktai su pareigūnais, dirbančiais su tokio pobūdžio baudžiamosiomis bylomis.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra efektyviausios prekybos žmonėmis prevencijos priemonės ir kaip netapti šio nusikaltimo auka?

Svarbiausia, mano manymu, yra šviesti visuomenę, ypač jaunąją kartą, kad būtų aiškiai suprantama, kas yra prekyba žmonėmis ir kaip netapti šio nusikaltimo auka. Manau, apie tai turėtų būti kalbama ir mokyklose, kad vaikai kuo anksčiau įgytų žinių apie šią nusikalstamą veiką. Svarbu suprasti, kaip lengva dėl nežinojimo pakliūti į prekeivių žmonėmis tinklus, iš kur gali būti labai sunku ištrūkti.

Taip pat vienas iš kovos su prekyba žmonėmis būdų, galintis padėti atgrasyti nuo tokių veikų darymo, tai sėkmingi ikiteisminiai tyrimai, kai auka nustatoma operatyviai, o kalti asmenys neišvengia baudžiamosios atsakomybės. Bausmės už šias nusikalstamas veikas yra tikrai griežtos. Kad ikiteisminiai tyrimai baigtųsi apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais, o nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų teisingai nubaudžiami, reikia ir teisėsaugos pareigūnų mokymų, kaip kvalifikuotai atlikti tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus.

– Kiek metų dirbate prokurore? Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą? Galbūt įsivaizduojate save dirbančią su kitokio pobūdžio ikiteisminiais tyrimais?

Prokurore dirbu 15 metų, iš kurių beveik septynerius specializuojuosi prekybos žmonėmis srityje. Dažnai tenka vadovauti ir kitokio pobūdžio ikiteisminiams tyrimams. Šią profesiją pasirinkau, matyt, dėl teisingumo siekio, kad kiekvienas atsakytų už savo veiksmus ir būtų apgintos nukentėjusiųjų, t. y. silpnesniųjų teisės.

Besispecializuodama prekybos žmonėmis bylose įgijau vertingų žinių apie šią nusikalstamą veiką ir jos prevenciją, tačiau dar nesijaučiu sužinojusi ir padariusi viską, dar tikrai yra kur tobulėti. Norint visiškai suprasti ir identifikuoti šį nusikaltimą, reikia ne vienerių metų gilinimosi, o pradėjus specializuotis naujoje srityje reikėtų viską pradėti iš naujo ir tai turėtų įtakos rezultatams. Nesinori, kad sukaupta patirtis ir ryšiai su įvairiomis institucijomis nueitų veltui.

Be to, ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis veikų nėra vienodi, situacijos nuolat keičiasi. Dažnai prekeivių žmonėmis veikimo schemos, išnaudojimo formos būna skirtingos, veikiama skirtingose valstybėse, kuriose galioja kitokie įstatymai, skiriasi ir teisėsaugos pareigūnų pagalbos teikimo procedūros, todėl dirbant su šio pobūdžio bylomis kaskart tenka narplioti naują istoriją.

– Laisvalaikiu užsiimate sportu, žaidžiate tinklinį, dalyvaujate tarp institucinėse tinklinio varžybose. Tai padeda atitraukti mintis nuo sudėtingų bylų narpliojimo?

Taip, laisvalaikiu sportuoju. Tai padeda atsikratyti streso ir po įtemptos darbo dienos atpalaiduoja nuo minčių apie bylas. Labai mėgstu žaisti tinklinį. Ne kartą teko dalyvauti prokuratūros tinklinio turnyruose, atstovauti Kauno apygardos prokuratūros komandai tarp institucinėse varžybose. Vienas turnyrų, kur esant galimybei dalyvauja Kauno apygardos prokuratūros komanda, kasmet vyksta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje. Čia varžosi ir nepilnamečių nuteistųjų ar suimtųjų komanda, ir darbuotojų komanda. Tai, manau, labai prisideda prie nuteistų nepilnamečių integracijos į visuomenę.

kriminalai.com

šaltinis: Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus informacija

Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.