Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo „Vijūnėlės dvaro“ bylą

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo „Vijūnėlės dvaro" byląLietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl neteisėtos statybos pašalinimo iš poilsiui skirtos žemės, konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Byloje nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją.

Valstybė išnuomoja valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka, jeigu asmuo tame sklype turi teisėtai pastatytą statinį. Nagrinėtoje LAT byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „asmens lūkestis, jog pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės“.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos. Toks pakeitimas prieštaravo Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypas priklauso antrajai kurorto apsaugos zonos juostai. Ji tiksliai apibrėžta Alytaus apskrities viršininko 2003 m. įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“. Šioje juostoje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiai ir privačiai naudojamo gyvenamojo namo statyba nebuvo skirta kurorto infrastruktūros plėtrai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, LAT paliko nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

kriminalai.com
šaltinis: Lietuvos teismų informacija
Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *