Kas kuria kompiuterinius virusus ir kodėl tai daroma

Kompiuteriniai virusai
Kompiuteriniai virusai

Kompiuteriniai virusai 

Kompiuteriniai virusai yra XXI amžiaus visuomenės siaubas, nes tik dabar visiškai suvokiamas jų baisumas ir galimai daroma žala. Iki 2000 metų kompiuteriniai virusai buvo aktualūs labai nedideliam žmonių ratui Lietuvoje, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi. Daug kam kyla klausimų: kas gi kuria tuos kompiuterinius virusus? Kodėl jie yra kuriami?

Kibernetinio saugumo ekspertai iš portalo Novirus.uk pripažįsta, kad kompiuterinių virusų kūrimas kuo toliau tuo labiau darosi panašus į gerai organizuotą verslą, o ne chuliganizmą virtualioje erdvėje.
Aišku tik viena – šiuolaikinius virusus kuria aukščiausio lygio profesionalai, puikiai išmanantys naujausias technologijas. Studento ar mėgėjo sukurti kompiuteriniai virusai gyvena keletą dienų, jų populiarumas yra menkas, apie juos rašo tik antivirusinių programų kūrėjų tinklaraščiuose ir naujienų suvestinėse. Kai kurie tokie studentai gauna darbą didelėse saugumo kompanijose ir daugiau virusų nebekuria. Dėl to profesionalūs virusų kūrėjai yra kur kas didesnė grėsmė, nei studentai ir moksleiviai, bandantys sukurti nedideles programėles, dažniausiai netyčia virstančias virusais.

Pilkoji rinka

Yra juodoji rinka, o jos priešininkė – oficialioji rinka, laikoma švaria ir balta. Kompiuteriniai virusai aktyviai dalyvauja kaip vienoje taip ir kitoje rinkoje. Kai šios dvi rinkos susilieja, atsiranda pilkoji rinka, kur jos dalyviai dirba ir ten, ir ten. Dauguma kompiuterinių virusų kūrėjų dirba būtent tokiomis sąlygomis – dieną jie didelių IT kompanijų, bankų ar net vyriausybinių organizacijų programuotojai, inžinieriai, aukščiausio lygio specialistai.

Virusų kūrėjai po darbo

Po darbo jie tampa programišiais, kibernetiniais chuliganais ir net teroristais. Šį vaizdą iliustruoja neseniai JAV vykęs policijos reidas, kurio metu buvo suimtas 22 metų britas Marcusas Hutchinsas. Šis jaunuolis buvo apkaltintas Kronos Trojos viruso sukūrimu ir pardavinėjimu juodosios rinkos tinkle AlphaBay. Šis virusas vagia bankinę informaciją, kuri gali būti panaudota kriminaliniams nusikaltimams. Marcus Hutchinsas yra vienos Anglijos IT firmos darbuotojas, dirbantis saugumo srityje. Jis pasaulyje pagarėjo tuo, kad sugebėjo sustabdyti vieną iš baisiausių 2017 metų virusą WannaCry, reikalavusį išpirkos už užšifruotus duomenis. Kas yra tas Marcus Hutchinsas? Herojus išgelbėjęs pasaulį nuo baisaus viruso ar nusikaltėlis, kuriantis ir parduodantis bankinius duomenis vagiančius virusus?

Prekyba virusais

Kadangi jau minėta byla gana plačiai nuskambėjo pasaulinėje žiniasklaidoje, staiga kilo milžiniškas susidomėjimas virusų prekybos procesu. Egzistuoja juodosios rinkos tinklalapiai, kurie prieinami tik tam tikriems kriminalinio pasaulio asmenims, kuriuose prekiaujama virusais, siūlomos programišių paslaugos.
Bet kuri nusikaltėlių organizacija gali už tam tikrą sumą įsigyti kompiuterinį virusą. Platinimas parduodamas atskirai. Kai kurie programišiai net parduoda keletą viruso paketų su platinimu, pinigų išplovimu ir kitais veiksmais. Nusikaltėliai gali įsigyti virusą, jį paleisti, susirinkti pinigus ir gauti jiems priimtinu būdu. Programišiui sumokamas tam tikras mokestis, arba mokamas komisinis nuo pavogtų pinigų.

Kas perka virusus?

Virusus perka dauguma teroristinių organizacijų, tai vienas iš efektyvesnių terorizmo finansavimo atvejų, kurį teisėsaugai susekti vis dar sudėtinga. Seniau Šveicarijos bankinė sistema buvo neprieinama teisėsaugai, tačiau dabar situacija pasikeitė, todėl čia pasikliaunama kriptovaliutomis, dažniausiai bitkoinais ir kitomis, mažiau žinomomis valiutomis.

Kompiuteriniai virusai turi paklausą o kompiuterinių virusų pirkėjai yra ir nusikalstamos grupuotės, siekiančios gauti kuo daugiau pinigų savo veiklai finansuoti. Jų interesas aiškus – nuolatinės pajamos, pinigų plovimas ir legalizavimas.
Kompiuteriniai virusai pageidaujami ne tik juodoje rinkoje. Vyriausybinės organizacijos taip pat perka virusus. Tai dažniausiai valstybių saugumo tarnybos, vykdančios šnipinėjimo veiklą. Viskas galimai daroma per tarpininkus, todėl susekti tiesioginius užsakovus ir juos įvardinti neįmanoma. Žinomi tik pavieniai atvejai, kai vyriausybės užsakyti ir paleisti kompiuteriniai virusai padarė žalos (pavyzdžiui JAV ir Izraelio virusas prieš Irano branduolines jėgaines).

Kad valstybės suinteresuotos viruso kūrimu ir platinimu iliustruoja ir vienas iš naujausių virusų NotPetya atsiradimas. Buvo užšifruoti duomenys ir paprašyta išpirka, tačiau niekas iš tikrųjų net neketino jį dešifruoti, kai gaunama norima išpirka. Kibernetiniams nusikaltėliams išpirkos pinigų nereikėjo – jų tikslas buvo sukelti kuo didesnę paniką Ukrainoje ir aplinkinėse valstybėse.
Virusų kūrėjai dabar gyvena gana gerai, nes gauna pakankamai pajamų tiek iš legalios veiklos, tiek iš šešėlinio verslo.

kriminalai.com                           

Cituojant ar platinant kriminalai.com informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *